Salomėja prisipažįsta, jog pirmadienių ir ketvirtadienių laukia su galbūt ne kiekvienam suvokiamu jauduliu. Tomis dienomis, pavakary jie, anoniminiai alkoholikai (AA), renkasi vienoje iš gimnazijos patalpų. Jau vien tai jiems kelia nuotaiką – nesibodi jų, neguja į miesto pakraštį. Kažkas pasirūpino, jog čia jie galėtų susiburti ir niekieno netrukdomi pabūti, pasišnekučiuoti prie kavos puodelio ar pasivaišinti atsineštais vaisiais. Atvirai pasakius, Kupiškyje didelio anonimiškumo ir nėra – jie kreipiasi vienas į kitą tikrais vardais ar pavardėmis, pasakojasi apie per dieną nuveiktus darbus ir buities rūpesčius. Bet kartais ateina ir iš kitur atvykusių žmonių. “Kas nori, tas sužino, kur vyksta AA grupės susirinkimai, – sakė pašnekovė, – šio adreso gali pasiteirauti ir telefonu (8 658) 21724”.
Sambūris be dokumentacijos
Moteris nesiryžo apibrėžti, kiek nuolat AA susirinkimuose dalyvauja mūsų rajono žmonių. Vieną kartą jų būna keliolika, kitą sykį – trys ar penki. Pasitaiko įvairių neatvykimo priežasčių. Ne išimtis ir pati blogiausia. Pavyzdžiui, asmuo, po kelių mėnesių dalyvavimo AA grupėje, pats sau prisipažino, jog negalės apsieiti be alkoholio. O būti AA draugijos nariu vienintelė sąlyga -noras pakilti iš alkoholizmo liūno plius kasdieninės pastangos gyventi blaiviai.
Kitos dingsties priklausyti jokia dokumentacija nesaistomai AA draugijai tikrai nėra, – pabrėžė Salomėja. Jos nariai nemoka jokių įnašų, draugija nesiekia jokios materialinės paramos ir net griežtai jos atsisako, jog nebūtų pagundos įvairiausioms sektoms daryti savosios įtakos ar net politikams laimėti nelaimėlių palankumo. Tačiau ši kupiškietė pripažįsta, jog gydymosi nuo alkoholizmo programoje reikšminga vieta tenka Dievo globai ir nuolat kreipiamasi į Jį pagalbos. Tačiau tik galutinai asmeniui pasirengus, prašoma Dievą pašalinti jo būdo trūkumus. Kiekvienas susirinkimas prasideda Ramybės malda, kurios tekste yra padrąsinimas pagal galimybes šalinti iš savo gyvenimo blogybes. Moteris pabrėžė, jog ši malda – ne vien AA viltis, didelėmis raidėmis jos surinktą tekstą yra mačiusi ir tokios priklausomybės neturinčių žmonių namuose.
Nebūk vienas
Mums kalbantis, Salomėja dar kartą pabrėžia: sergantysis alkoholizmu, kol apsisprendžia grumtis su savąja bėda, tarsi ir vienas. Vėliau – kelyje į atsitiesimą, turi stengtis bendrauti su panašaus likimo žmonėmis. Jam būtina ieškoti žmonių, kurie suprastų. Ne priekaištautų, gėdintų, mokytų savo pavyzdžiu gyventi, o suprastų tavąją padėtį. Jai žinoma, jog AA draugijos veiklos kuratoriais priimami asmenys, kurie yra buvę bejėgiai prieš alkoholį, tačiau dabar įstengia valdyti savo gyvenimą.
Pasak Salomėjos, ji yra girdėjusi ne vieno AA nuopolio ir sugrįžimo į blaivų gyvenimą istoriją, tačiau jai įprasta dalintis mintimis tik iš savosios patirties.
Buvo ties bedugne
Ji net negalėtų tiksliau pasakyti po kelerių metų nuolatinio išgėrinėjimo asmeninių švenčių, nesibaigiančių progų buvusioje darbovietėje pajuto, jog apsvaigti jai reikia jau kasdien ir būsena, kai “nutrūksta filmas”, tapo būtina. Moteris dabar stebisi, kaip greitai ji atsidūrė tarp nuolat girtaujančių vyrų ir moterų. Keldavosi su mintimi, kaip greičiau su keliais iš jų susitikti, susėsti prie vieno stalo su gėrimais. Prie pirmų šimtgramių netrūkdavo šnekų apie sunkų gyvenimą, bet nuo to jis negerėjo. Pragerti pinigai tik dar labiau skurdino ne vieno iš jų gyvenimą.
Daugybę kartų jie girdėjo savo vaikų, tada dar paauglių, maldavimus: “Mama, nebegerk. Mums gėda tave susitikti gatvėje, daugiabučio kieme”. Pastaruoju metu jie irgi seka jos žingsnius, bet siunčia jau visai kitokio turinio žinutes. Pavyzdžiui: “Mes labai didžiuojamės tavo valingumu, mama. Tu vėl labai graži ir miela!”
Apsilankė panevėžiečių AA grupėje
Apsisprendusi susigrumti su jos gyvenimą paveikusia liga – alkoholizmu, Salomėja daug vilčių dėjo į AA tarpusavio bendravimą. Apie tokį sveikimo būdą jai papasakojo viena panevėžietė gydytoja, į kurią ji kreipėsi dėl kamavusio negalavimo ir prisipažino įtarianti sau ir alkoholizmą. Medikės padrąsinta, kupiškietė ryžosi apsilankyti didmiesčio AA vienos grupės susirinkime. Jos žiniomis, apskrities centre yra kelios AA susirinkimų vietos.
Dabar kupiškietė sakė buvusi nustebinta susiėjimų tvarkos. Be pasisveikinimo, vardo, daugiau jokių duomenų apie tave niekam nereikia, nevedama jokia dokumentacija. Po kelių pasibuvimų Panevėžio AA susirinkimuose, Salomėja sužinojo, jog toks sambūris veikia ir Kupiškyje. Jai buvo pasakytas tik moters vardas ir, apytikriai, kur ji galėtų dirbti. Per kelias dienas ją vis dėlto susirado. Nuo tada be rimtos priežasties nepraleidinėja AA susirinkimų, kuriuose vieną kartą guodiesi tu, o kitą sykį AA išsipasakoja tau. Tokia paprasta, bet veiksminga terapija.
Ir lašelis – pragaištingas
Ši pusamžė, gražios išvaizdos moteris sakė, jog rugpjūčio viduryje sukanka penkeri metai, kai nėra išgėrusi nė lašelio alkoholio, nors progų tam buvo daug. Salomėja jau yra suvokusi: jeigu aplankytų ją toji silpnumo minutė, vėl kartotųsi viskas iš pradžių. Būtinybė išgerti, atsipagirioti vienai ar kompanijoje. Neberūpėtų joks darbas.
Kaip kiekvienas, rimčiau sergantysis, apie savąją ligą, jos pasekmes stengiasi kuo daugiau sužinoti, taip ir Salomėja. Ji yra susitaikiusi su diagnoze, jog alkoholizmas – liga visam likusiam gyvenimui. Jai prislopinti būtinas sistemingas gydymasis – savosios valios ištverme, kurią stiprinti padeda specialistų parengtos programos. Viena iš jų -”Dvylika žingsnių”. Salomėjos nuomone, iš jų svarbiausias – paskutinysis, kai AA jau turi teisę prisipažinti, jog yra dvasiškai pasirengęs ir tai gali savo gyvenimo būdu patvirtinti kitiems alkoholikams, jog vis dėlto surastas prisikėlimo iš nuopolio kelias, gali perduoti savo patirtį dar kenčiančiam alkoholikui.
Lietuvoje pastaruoju metu veikia per 120 AA grupių. Viena iš jų – Kupiškyje, kurioje dalyvaudama pirmiausia savo pastangomis iš alkoholizmo į normalų gyvenimą stengiasi sugrįžti ne viena Salomėja.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ