Daugėjant elektroninių prietaisų, gausėja ir jų atliekų. Elektroninės atliekos – seni televizoriai, šaldytuvai, radijo imtuvai, telefonai, kompiuteriai ir pan. – auga tris kartus greičiau nei bet kurios kitos rūšies daiktų likučiai – vidutiniškai kiekvienas Europos pilietis per metus išmeta apie 14 kg šių atliekų. Ne vienam mūsų rajono gyventojui kyla klausimas, kur dėti nebepataisomą televizorių, “atgyvenusį„ šaldytuvą„ ir pan. Pasidomėjome, kaip šie dalykai sprendžiami rajono ir visos šalies mastu.
Rajone nėra
Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyr. specialistas (ekologas) Igoris Parfionovas pripažino, jog ši tema yra problemiška, o situacija kol kas nesprendžiama. Elektros, elektroninės įrangos (EEĮ) atskiro surinkimo sistemos/vietos EEĮ atliekoms, gautoms iš privačių namų ūkių, mūsų rajone nėra. Ledai turėtų pajudėti įsteigus bendrą Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemą. Tada Kupiškyje bus įrengta ne tik biodegraduojančių, bet ir stambiagabaričių atliekų aikštelė. Pastaroji bus skirta iš gyventojų surinkti stambiagabarites bei buityje susidarančias pavojingas atliekas: antrines žaliavas, pavojingas namų ūkio atliekas, elektros ir elektroninę įrangą, šaldytuvus, kitas stambius namų ūkio likučius (senus baldus, remonto medžiagų dalis ir kt.).
Pasak I. Parfionovo, atliekų tvarkymo srityje mes gerokai atsiliekame. “Kol kas Kupiškyje dar tik baigiame įdiegti konteinerinę atliekų sistemą. Ją visiškai įgyvendinus, pradėsime kitą etapą, atsiras antrinių žaliavų rūšiavimas„, – sakė pašnekovas, pabrėžęs, jog tai problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai.
Išmetus – baudžiama
Taigi žmonės, negalėdami atsikratyti seno šaldytuvo, mėgina jį pritaikyti vietoj spintelės rūsyje ar sodyboje, televizorių paverčia dėklu vazoninėms gėlėms. Kiti, nenorėdami nereikalingų prietaisų sandėliuoti rūsyje ar jais užgriozdinti kitų patalpų, senos EEĮ atsikrato gabendami ją į sąvartynus, išmesdami pamiškėse ir pan. Specialistams susirūpinimą kelia tokių atliekų pavojus aplinkai, nes jų sudėtyje yra itin toksiškų sunkiųjų metalų bei organinių teršalų.
Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vedėjos Vitos Stančikienės, nors aplinkosaugininkai ir aptinka išmestos EEĮ, tačiau ypač didelių problemų dėl to nekyla. Ko gero, sąmoningi piliečiai stengiasi susiremontuoti elektros prietaisus, rasti jiems kitą funkciją, sudedamąsias dalis iš spalvotojo metalo parduoti. Arba EEĮ “palaidojama„ taip, jog niekas nesuuostų. Metant pavojingų atliekų turinčias elektronines atliekas į bendrus konteinerius, jų nebegalima išrūšiuoti, o elektroninėms atliekoms sąvartyne susimaišius su kitomis buitinėmis atliekomis, ima tirpti sunkieji metalai, kurie skverbiasi į gruntinius vandenis. Šiuo metu piliečiams numatytos nemažos baudos už aplinkos teršimą: pavojingomis medžiagomis – 200-400 Lt, pavojingomis atliekomis – 300-500 Lt.
Kūrimo stadijoje
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gintarė Gulbinienė “Mintims„ patvirtino, jog ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje nėra EEĮ atskiros surinkimo sistemos – šalyje yra tik keletas įmonių, surenkančių šias atliekas, vykdančių akcijas, skelbiančių kontaktinius telefonus. Tačiau šiemet birželio 28 d. Seimo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas tokią atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, įpareigojo kurti. ES direktyvomis siekiama užtikrinti saugų nebetinkamų elektroninių produktų utilizavimą, tam panaudojant šių atliekų perdirbimo technologijas. Vadovaujantis minėtu įstatymu, už surenkamas EEĮ atliekas, jų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą bus atsakingi gamintojai ir importuotojai. Kai ši sistema bus įdiegta, vartotojai galės grąžinti elektroninius produktus į parduotuves ir surinkimo punktus nemokamai – EEĮ importuotojai bei gamintojai turės finansuoti šių atliekų tvarkymą.
Nors ir skelbiama, jog elektros ir elektros įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės turi įsigalioti nuo rugpjūčio 13 d., kada tai įvyks realiai neaišku. Kad įstatymas pradėtų veikti trūksta dar ne vieno poįstatyminio akto, tačiau gaminantis, importuojantis ir parduodantis tokius prietaisus verslas jau turi gaires, kokios prievolės laukia vykdant šių atliekų surinkimo užduotis. O vartotojams belieka toliau kaupti elektros įrangos senienas, tikintis, jog kada nors, nesibaiminant baudų už aplinkos tešimą, jomis bus galima atsikratyti.
Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2008 metų gruodžio 31 dienos kiekvienam gyventojui tektų po 4 kg elektros ir elektronikos įrangos atliekų.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ