Kupiškyje vykstant tarptautiniam kultūrų festivaliui “Lingaudala” liepos 9 d. pirmą kartą mūsų rajone buvo surengta ir tarptautinė konferencija “Kultūrinis turizmas. Pasiūla. Poreikiai. Galimybės”. Joje dalyvavo Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Danutė Mažeikaitė, Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Indriūnas, kultūros ministro patarėjas Virgilijus Šmigelskas, Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė, apskrities Kultūros, sporto ir turizmo tarnybos vadovė Raimonda Valaitienė. Savo turizmo objektus pristatė baltarusiai, latviai, lenkai, ukrainiečiai bei šio sambūrio šeimininkai kupiškėnai.
Konferenciją pradėjęs Kupiškio rajono meras Leonas Apšega priminė, kad mūsų rajonas įsikūręs netoli VIA BALTIKA magistralės. To nereikėtų pamiršti mąstant apie turizmo galimybes ir perspektyvas mūsų krašte.
Mero pavaduotojas Jonas Jarutis pristatė naujausią informacinį leidinuką turistams “Kupiškis”. Jame turistinių maršrutų objektai pateikiami ne įprastai pagal seniūnijas, bet išskiriant pagrindines maršrutų kryptis – Adomynės, Alizavos, Antašavos, Salamiesčio, Skapiškio, Subačiaus, Šimonių bei Kupiškio miesto. Taip pat čia informuojama apie visas svarbiausias tradicines rajono šventes bei renginius.
Susirinkusiesiems į šią konferenciją planuota parodyti ir prieš pat šventę sukurtą 20 min. trukmės reklaminį filmuką apie Kupiškio kraštą, bet dėl laiko stokos jis nebuvo demonstruotas. Nutarta svečiams įteikti vaizdajuostes su jo įrašu.
Kalbėjusi D. Mažeikaitė pabrėžė, kad Lietuva tapo turistine valstybe. Pas mus kasmet apsilanko per milijoną turistų. Viešbučių augimo tempais mūsų šalis lenkia kitas Europos Sąjungos valstybes. Tai lemia , jog esame nauja ES valstybė, kartu su Latvija mažiausiai žinoma.
Aptardama turizmo verslo problemas kaip vieną iš opiausių, D. Mažeikaitė paminėjo informacijos stygių. Antai niekas nepranešė turizmo organizatoriams, kad Palangoje „Gintaro“ viešbutis bus laikinai uždaromas dėl privataus renginio arba Druskininkų informacijos centras kitiems nepasigyrė, kad atidarė kempingą. Dėl tokių nesusipratimų kenčia ir turistai, ir kelionių rengėjai.
Pasak pranešėjos, vietiniai geriausiai žino, kokie jų krašte yra turizmo objektai, ko siekia šioje srityje. Tik turint idėjų galima tikėtis ir valstybės paramos.
Latvijos Rėzeknės rajono turizmo informacijos centro direktorė Ligita Lebed kalbėjo apie Latgalijos kultūrinį turizmą. Informuota, jog šių metų birželio pabaigoje kartu su Lietuva pagal INTERREG III projektą pradėtas įgyvendinti dviračių maršrutų projektas.
Turizmo srityje pasaulyje užimantys dešimtą vietą Lenkijos atstovai apibūdino apie turizmo galimybes ir plėtrą Zgiežo valsčiuje ir Suvalkuose. Pastarojo krašto atstovai papasakojo apie garsų Europoje Juodosios Ančios turistinį taką, nuo kurio per Augustavo kanalą galima nuplaukti iki Nemuno. Šį turistinį maršrutą jie parengė drauge su baltarusiais. Panašūs kultūros, sporto ir turizmo projektai Suvalkuose įgyvendinami ir su prancūzais, ir su vokiečiais, latviais bei lietuviais. Šis kraštas yra pelnęs ES Tarybos apdovanojimą už turizmo plėtotę.
Svečiai iš Ukrainos Volynės apskrities Manevičių miesto teigė, jog jų rajone yra 227 istorijos ir architektūros paminklai, turistus traukia didžiausias Ukrainoje Svytiazio ežeras, aplink plytintys miškingi gamtos draustiniai. Šį pasakojimą palydėjo ukrainiečių moterų atliekama daina apie Volynę.
Turėjo kuo pasigirti ir baltarusiai iš Postavų. Su Švenčionių rajonu besiribojantis kraštas garsėja 115 ežerų, daug bendro su Lietuva turinčia istorija. Turistams siūloma ne tik grožėtis gamta, bet ir amatų namuose susipažinti su baltarusių tradiciniais amatais, žadamas atitinkamo lygio viešbutis, maitinimas.
G. Indriūnas sakė, kad dabar svarbu kultūros paveldą pritaikyti ir panaudoti turizmo reikmėms. Bet neužtenka tuos objektus sutvarkyti. Šiuo požiūriu ypatingas vaidmuo tenka žmogui – jis kuria svetingumą, nuo jo priklauso turizmo plėtros sėkmė.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ