Jau seniai nuaidėjo paskutinis skambutis, nurimo egzaminų aistros, kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklose jau nuskambėjo ir išleistuvių valsas. Su kokiomis mintimis mokyklų duris užveria abiturientai, kokių ateities planų vedini jie pasitinka rytdieną?
Buvusi gimnazistė Justina Ginkutė sakė, jog per dvylika metų, praleistų ugdymo įstaigoje, pripranti ne tik prie draugų, bet ir prie mokytojų, aplinkos. Kai skiriesi su brangiais žmonėmis, išeiti darosi kur kas sunkiau. Mergina tikėjosi geresnių egzaminų rezultatų (matematiką jai teko perlaikyti), tačiau tai jos ateities planų nepakeitė – Justina Vilniuje nori studijuoti interjero dizainą, reklamos vadybą. Kur stos, gimnazijos auklėtinė žinojo jau 9-oje klasėje, rinkdamasi profilį. Jai patinka dailė, piešimas, braižyba. Mergina nemato problemos, jei ir nepasisektų įstoti į trokštamą specialybę. Jei reikėtų, perlaikytų egzaminus, dar kartą bandytų kitąmet. Justinai svarbu, jog ji galėtų studijuoti tai, kas jai patinka. J. Ginkutė neatmeta galimybės po mokslų grįžti į Kupiškį. Šią tarpinę tarp mokyklos ir studijų vasarą ji ketina su broliais vykti papoilsiauti į Palangą.
Justinos bendraklasės Evelina Rimkutė ir Raimonda Strakšytė pastebėjo: kiek čia tų atostogų ir beliks – pora savaičių. Pastaruoju metu merginos buvo užsiėmusios maloniais rūpesčiais (rytoj gimnazistai švęs išleistuves), po jų lauks kelionės į Vilnių (pašnekovės norėtų studijuoti sostinėje, kur jau turi nemažai draugų, pažįstamų. Šiame mieste ketina mokytis ir daugiau bendraklasių), daugybė su stojimu, apsigyvenimu ir pan. susijusių klausimų. Evelina, žvelgdama į ateities perspektyvą, ketina studijuoti vadybos inžineriją. Ji itin teigiamai vertina galimybę pateikti prašymus į keletą vietų.
Raimonda, maloniai nustebinta valstybinių egzaminų rezultatų (matematika – 80 balų, lietuvių kalba – 78, istorija – 94, prancūzų kalba – 90), galvoja apie ekonomikos mokslus, vadybą ar teisę.
Nors gimtą miestą palikti truputį gaila („kas savaitgalį šausim į Kupiškį“), šios akimirkos, kiek nerimaudamos, abiturientės jau laukia. „Kai kur ir mums vietelė atsiras“, – sakė Evelina. Klasės draugės šypsodamosios teigė savo ateities su Kupiškiu nesiejančios, čia sugrįšiančios nebent senatvėje.
Nidą Kaleinikovaitę, Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos 18 laidos abiturientę, užvėrusią šios ugdymo įstaigos duris, apėmė dvejopas jausmas. Liūdna palikti draugus, mokytojus, auklėtojas. Tuo pačiu ir džiugu, jog jai čia gerai sekėsi. Nidos laikytų valstybinių egzaminų rezultatai – geriausi mokykloje. Už lietuvių kalbos testą ji surinko 96 balus, istorijos – 97, matematikos – 95, prancūzų kalbos – 92. „Esu dėkinga visiems – mokytojams, padėjusiems pasiruošti egzaminams, auklėtojoms, draugams, artimiesiems, mamai. Tikriausiai viena to būčiau nepasiekusi“, – sakė Nida, kuriai teko atlaikyti ne tik egzaminų išbandymus, bet ir atsisveikinimą su vienu brangiausių žmonių. Mokyklos sienų pasiilgsianti mergina su ypatinga pagarba atsiliepė apie pirmąją mokytoją Ireną Skujienę, direktorius Stanislovą Rugaitį ir Rimantą Jocių, auklėtoją Reginą Bartienę bei vieną nuoširdžiausių žmonių, paskutinius dvejus metus klasei vadovavusią Norbertą Savickienę. Iš mokyklos Nida išsineša tik gerus įspūdžius.
Pasak N. Kaleinikovaitės, net nesitiki, jog rugsėjo pirmoji bus sutikta nebe Kupiškyje. Mergina jau pateikė prašymus į 17 vietų Vilniaus, Kauno Vytauto Didžiojo ir Mykolo Riomerio universitetuose. Prioritetą ji teikia politologijai, teisei. Šių specialybių link abiturientė ėjo nuosekliai, dėl jų apsisprendė jau 10 klasėje, rinkdamasi profilį. Nidai patinka istorija, ji domisi šių dienų aktualijomis, politinio gyvenimo peripetijomis. Dėl patogesnio susisiekimo su Kupiškiu, sostinėje gyvenančių giminaičių mergina norėtų studijuoti Vilniuje. Šioji vasara abiturientei asocijuojasi su dokumentų priėmimo į aukštąją mokyklą teikimais, apsigyvenimo klausimų sprendimu. Nors atestatas jau rankose, laukimo nuotaikos tęsiasi – priėmimo komisijos rezultatus Nida sužinos liepos 26-27 d. Abiturientė neatmeta galimybės, jog baigusi studijas grįš į Kupiškį. Tačiau apie tai svarstyti dar anksti.
Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos abiturientas Laurynas Knizikevičius savo ateitį sieja su aplinkos apsauga, jos inžinerija, miškininkyste. Nuo mažų dienų jam patiko gamta, kartu su dėde vykdavo į medžioklę, leisdavo laiką pas senelius prie ežero. Laurynas pateikė prašymus į 12 specialybių: 5 Vilniuje ir 7 Kaune.
Matulionietis entuziastingasis Deividas Rajunčius, kupiškėnų neretai regėtas renginių vedėjo vaidmenyje, iš pradžių sakė planavęs daug – norėjo rinktis režisūros, vaidybos, su menu susijusias studijas, tačiau išėjo taip, jog prašymus pateikė į vadybos, administravimo ir pan. specialybes. Taip jis teigė nusprendęs po pašnekesių su artimaisiais, pats pamąstęs apie ateities perspektyvas, pragyvenimo šaltinį – iš meno duonos nevalgysi, todėl pateiktuose prašymuose su juo susijusias specialybes surašęs į sąrašo pabaigą. Anot meniškos sielos vaikino, Lietuvoje režisierių nereikia, o užsienyje jam, vieninteliam tėvų vaikui, nei gyventi, nei mokytis nesinori. Deividas svajoja studijuoti Vilniuje, tačiau baigęs studijas į Kupiškį grįžti nenori. „Dėl žmonių. Nelabai kokia karta dabar auga – skustomis galvomis, su cigarete vienoje rankoje, alaus buteliu kitoje“, – sakė D. Rajunčius, kuriam toks gyvenimo būdas nėra priimtinas. „Ačiū Dievui, pagaliau išėjau – buvo ir tokių minčių paliekant mokyklą. Bet apskritai gaila. Galvojau, jog per išleistuves apsiverksiu, bet taip nebuvo“, – atviravo Deividas.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ