Vasario pradžioje jai sukako aštuoniolika. Tėvai jau keletą metų išsituokę. Bedarbė mama verčiasi sunkiai, o tėtis lengviau atsikvėpė nuo alimentų naštos – pagaliau teisėta savo dukra nebereikės rūpintis. Kaip ji, dar nebaigusi dvylikos klasių, gyvens – vyrui mažiausiai rūpi. Kol kas svarbiausia teisme laimėti prieš ieškinį pateikusią savo dukrą.
Aiškiau – po dvejų metų
Mergaitės mama (pavardė redakcijai žinoma) niekaip negali suvokti mūsų šalies įstatymų. Civilinio kodekso nuostatą, jog tėvai privalo mokėti išmokas ir vyresniems nei 18 m. vaikams, jei šie mokosi vidurinės, profesinės arba aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, užginčija Konstitucija – esą tėvai privalo vaikus išlaikyti iki 18 m.
Kaip išsiaiškino moteris, joms palankią Konstitucijos pataisą rengiamasi priimti po dvejų metų. Tačiau per tiek laiko užtruksiantį bylinėjimosi procesą jos dukra privalės pasirinkti gyvenimo kryptį, tęsti mokslus. Tačiau kaip išgyvent dabar – tai skaudžiausias šios šeimos klausimas.
Laukia gatvė?
Moteris su širdgėla prisiminė Paskutinį skambutį dukters mokykloje. Mergaitė troško dalyvauti šventėje kartu su kitais bendraklasiais. Su ašaromis akyse parimdavo ties vadovėliais, klausdama savęs, kodėl ji negali prisidėti prie mokyklos bendruomenės renginių, neįstengia nusipirkti puošnesnio apdaro. Nežinia dėl rytdienos atsiliepia ne tik mokslo rezultatams, bet ir mamos sveikatai.
“Kodėl našlaičiai, pamestinukai, neįgalūs vaikai yra teisesni prieš įstatymą? – svarstė pašnekovė, – jų teisės ginamos. O ką daryti pilnametystės sulaukusiam moksleiviui, jei jo tėvų gyvenimas nesusiklostė, jei vienas iš jų nebegali išlaikyti, padėti stotis ant kojų?„ Teisme gerus gynėjus turintis mergaitės tėvas kol kas nemoka alimentų. Net jei jis ir pralaimėtų bylą, gal vėliau bus priverstas kompensuoti išmokų sumas, tačiau pinigų su dukra paliktai motinai reikia dabar.
Moteris labiausiai baiminasi ne dėl galimo elektros tiekimo atjungimo už skolas, bet kad įstatymo spragos nepasmerktų jos dukters gatvės gyvenimui: ankstyvai santuokai, skurdžiam egzistavimui. Juk jos abi nereikalauja didelės pinigų sumos prabangioms išlaidoms, tereikia elementarios paramos kasdieninėms reikmėms.
Perspektyvoje – teisėta pergalė
Pavarčius įstatymus, paaiškėja, kad 2004 m. lapkričio 11 d. priimta Civilinio kodekso 3.194 str. trečios dalies pataisa. Ji išdėstyta taip: “Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam, nepilnamečiui, nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 m.„
Taigi, kaip teigė šį pakeitimą komentavusi rajono Savivaldybės teisininkė Daiva Praniauskienė, 18 m. sulaukęs besimokantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgdama į jo socialinę situaciją, tėvų materialinę padėtį minėtoji institucija patenkina arba atmeta ieškovo prašymą. Kiek teisininkei teko girdėti, kai kurios bylos pralaimimos dėl to, kad studijuojantis pilnametis jaunuolis gauna papildomų pajamų, kad atsakovo (šiuo atveju tėvo) socialinė padėtis yra labai vargana, ir daug kitų priežasčių. Tačiau mūsų minimu atveju labai tikėtina, jog išmoka dvylikos klasių nebaigusiai mergaitei priklauso teisėtai. D. Praniauskienė negalėjo komentuoti, kokiais teisiniais argumentais byloje remiasi alimentus mokėti vengiantis tėvas.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ