Savaitgalį atvažiavęs į Skapiškį, negalėjai atsistebėti geltonų pienių gausybe nusėtomis pievomis bei pakelėmis. Matyt, ir miestelio vaikai, rinkę žiedus šventiniams vainikams, negalėjo jų visų išskinti.
Gegužės 21-22 dienomis jaukiame miestelyje nuaidėjo ketvirtasis tarptautinis kaimo teatrų festivalis “Pienių vynas-2005„. Išvakarėse sutapęs su miestelio mokyklos 250-ųjų metinių paminėjimu, šis didysis Skapiškio metų renginys pritraukė nemažą būrį teatro mylėtojų.
Miestelio aikštėje, gaudžiant Kupiškio kultūros centro pučiamųjų orkestro trimitams, buvo iškilmingai sutikti ir pienių vynu pavaišinti festivalio dalyviai. Šalia nuolatinių festivalio svečių pirmą kartą pienių vyno ragavo ir dvi teatro trupės iš Vidurio Prancūzijos. Šventės atidarymo metu malūnsparnio skrydis pasėjo tūkstančius pienių žiedų bei saujas saldainių “Pienė„.
Festivalį pradėjo jauniausieji ir bene mažiausiai patyrę artistai – Corsac (Prancūzija) kolegijos moksleiviai parodė spektaklio “Gražuolė ir pabaisa„ premjerą. Apie prancūzų teatro trupių viešnagę Skapiškyje, užsimezgusias pažintis (ir meilės istorijas!) bei pasiūlymus būsimiems festivaliams skaitykite šeštadienio priede “Vėrinys„.
Ašarą išspaudė Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro “Ku-Kū„ spektaklis pagal Vytauto Gaižausko pjesę “Koridoriaus vaikai„. Jame į šiandieninės visuomenės socialines problemas pažvelgta vaikų akimis.
Kultūros centro salės vėsą popiet žiūrovai iškeitė į kaitrios saulės nušviestą pievelę, kur dvejomis kalbomis – lietuvių ir prancūzų – susirinkusiuosius juokino Lietuvos Žemės ūkio universiteto studentų teatro “Jovaras„ parengtas vaidinimas “Kolumbo gimtadienis„ pagal Juozą Erlicką. Kiemo gyventojų – vištų, gaidžio, šuns, katino, avino – paveikslais šis spektaklis su ironija priminė kai kurias žmonių charakterio savybes, elgesio stereotipus.
Be žodžių pasirodė Goudet miestelio (Aukštosios Luaros regionas) teatro “Plevėsos„ artistai su spektakliu “Ariane lagaminas„. Įvairaus amžiaus (nuo 14 iki 70 metų) artistai per lagaminų simboliką pateikė išsilaisvinimo iš įvairių negerovių ir patirto gyvenimo džiaugsmo idėją.
Malonu buvo stebėti “Aukso paukštę„ pelniusio skapiškėnų kolektyvo “Stebulė„ spektaklį “Varnalėšos„.
Vakarop kultūros centro kiemelyje buvo atidengtas festivalio akmuo, kurį sukūrė ne vieną “Pienių„ festivalį akmenyje įamžinęs tautodailininkas Vytautas Jasinskas.
Žiūrovai džiaugėsi Kastyčio Kerbedžio koncertu, kur pirmą kartą festivalio himnas “Pienių vynas„ nuskambėjo originaliai – iš šio atlikėjo lūpų.
Režisieriaus Gedimino Storpirščio parengtas Vilniaus Taurakalnio kultūros rūmų teatro studijos “Elementorius„ keturių dalių spektaklis “Susitikimas su savimi – vaiku„ visiems paliko gilų įspūdį. “Kol būsim gyvi, visada atvyksim į Skapiškį,„ – susijaudinęs kalbėjo režisierius.
Alberto Kamiu “Krytį„ monospektaklyje inscenizavo nuolatinis festivalio svečias aktorius Ramūnas Abukevičius. Šiam savo prasme slegiančiam kūriniui buvo surasta nauja erdvė – mažoji kultūros centro salė.
Po pertraukėlės joje susirinko gausus būrys bardiškos muzikos mylėtojų – tarptautinių bardų festivalių rengėjas G. Storpirštis pakvietė pokalbių ir muzikos valandai. Jos metu sulaukta žiūrovų klausimų, pageidauta pamėgtų kūrinių.
Festivalį vainikavo renginio režisierės Vitos Vadoklytės ugdytinio, Muzikos ir teatro akademijos magistranto Agniaus Jankevičiaus spektaklis “Virto ąžuolai„, kurį pagal Juozo Baltušio romaną “Parduotos vasaros„ atliko Lietuvos valstybinio jaunimo teatro artistai. Beveik dviejų valandų trukmės vaidinimas žiūrovus sujaudino modernistine išraiška, kvietė surasti, regis, paprastos istorijos simboliką.
Baigiantis renginiui, režisierė V. Vadoklytė teigė esanti labai laiminga. Visų pirma dėl perspektyviausio profesionalaus teatro režisieriaus Agniaus (o tuo pačiu ir J. Baltušio) sugrįžimo į Skapiškį. Tai tarsi išsipildęs vienas iš didžiausių “Pienių vyno„ sumanytojos lūkesčių.
Režisierė taip pat suskaičiavo, kad tai devintasis “Pienių„ festivalis: nuo 1997 m. buvo ir “Pienių medus„ vaikams bei jaunimui, ir “Pienės pūkas„ senjorų teatrams. Kitąmet jau bus dešimtmetis, kai taip reikšmingai Skapiškyje sužysta pienės.
“Džiaugiuosi, kad žmonėms – tiek miestelio gyventojams, tiek teatralams – to reikia, – apie festivalį kalbėjo V. Vadoklytė. – Vieni susirinko aikštėje pabendrauti, kiti užsuko į spektaklių sales. Artistams ypač svarbu buvo pasidalyti patirtimi, ugdyti savo sumanymuys„. Režisierė teigė, kad ir šiame renginyje neatitrūkta nuo pienės temos. Šį renginį vadinti kaimo teatrų festivaliu, pasak jos, lyg ir nebelieka prasmės: daugelis atlikėjų atvyko iš didžiųjų šalies miestų, tačiau pienių vyno dvasia svaigino ir suartino skirtingų vietovių bei šalių teatro mylėtojus, profesionalus ir pradedančius artistus.
Per šventę bijojusi, kad nepamirštų nė vieno iš festivalio dalyvių, režisierė neabejotinai juto visų skleidžiamą šilumą ir tarpusavio supratimą. Festivalis suvienijo miestelio vaikus, savo rankutėmis skynusius pienių žiedus, kūrėjus, žiūrovus. Regis, užtekdavo paprasčiausio prisiglaudimo, kuris suartino ir skirtingų tautų bei kartų žmones.
“Pienių vyno-2005„ pabaigoje visiems buvo išdalyti režisierės pagaminto pienių vyno originalūs buteliai, apsikeista suvenyrais ir paskutinįsyk pabraidyta po žydinčių pienių pievą.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ