Šiemet, matyt, ir nesusigaudysime, kada buvo didžioji pavasario sėjos savaitė. Ir pastarosiomis dienomis – vieni ūkininkai jau žvalgėsi, ar miežiais apsėtas jų laukas dar nekeičia spalvos, o kiti tik kultivavo dirvas. Apie jų kasdieninius rūpesčius pačią gražiausią šio pavasario dieną sušnekome su dviem Skapiškio seniūnijos Biliūnų kaimo ūkininkais.
Darbavęsis savajame lauke Antanas Sokas apibūdino savąsias valdas: žieminių kviečių – penki hektarai, toks pat plotas bus ir vasarojaus. Iš 20 hektarų jo naudojamos žemės pusė tenka pievoms bei ganykloms, nes laiko šešias karves, būna veršelių. Pasak A. Soko, namų ūkio rūpesčiai gula ant žmonos Janinos pečių. Kaime gyvena ir sūnus Gintaras. Atvyksta jiems, ūkininkėliams, patalkininkauti ir verslininkaujantis sūnus Rimantas. A. Sokas pasidžiaugė už praėjusiais metais deklaruotus pasėlius ir kitas naudmenas jau gavęs priskaičiuotąją išmoką. Tai vis dėlto šiokia tokia paspirtis.
Apie 30 hektarų šeimos ūkio ir nuomojamos žemės dirbantis Bronius Liubertas sakė, jog nuosavos žemės rūpi turėti daugiau. Jei pavyktų iš valstybės įsigyti žemės už dar negrąžintus rublinius indėlius, būtinai tokia galimybe pasinaudosią bent penkiems hektarams pirkti. Šiemet pasėlių šis ūkininkas turėsiąs apie 14 hektarų, po tiek pat žieminių kviečių ir vasarojaus. Derliaus prikulia iš hektaro po 4-3,5 tonos. Daugiausia grūdų sušeria gyvuliams, nes laiko 6 karves, augina jautukų mėsai. Pastarųjų supirkimo kaina – apie 4 litus už gyvo svorio kilogramą – pasak šio žemdirbio, jau pakenčiama.
Jų ūkis turi pieno pardavimo 25 tonų kvotą, tačiau B. Liubertas nepatenkintas, kad produkcijos supirkėja AB “Rokiškio sūris„ neįpranta tiekėjui laiku pasakyti, kokia kaina bus superkamas pienas ateinantį mėnesį.
Gabenantis grūdus iš pajininkams priklausančio sandėlio B. Liubertas tvirtino, jog savajame ūkyje darbuotis dar įstengiantis vienas, o per darbymečius visada prisišaukiamas jo krikštasūnis Virgis Juknevičius iš Adomynės. Smagu jam, kad dukart didesniame negu jo ūkyje vis labiau įsitvirtina Regimantas ir Rasa Šiliniai, – tai jo dukters šeima. Namų ruošos, gyvulių priežiūros išmokytos ir jų paauglės dukterys Ingrida ir Sandrutė. Anūkės pirmosios talkininkės ir jų, senelių, namuose, kai močiutei tenka išvykti pasigydyti. Mergaitės ir valgį jam išverda, ir karves padeda pamelžti.
——-
Autorius: Eleonora VAIČELIŪNIENĖ