Praėjusį penktadienį seniūnijų, Savivaldybės bei mokyklų socialiniams darbuotojams, policijos bei žiniasklaidos atstovams Kupiškyje buvo surengtas seminaras “Bendradarbiavimo modelio pritaikymas užkertant kelią prekybai žmonėmis„. Jis surengtas vykdant Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados remiamą projektą “Prekybos žmonėmis prevencija vietos lygmenyje„.
Seminarą vedė JAV policijos departamento karininkas iš Santa Rosos (Kalifornija) Nicholas Sensley. Jam talkino labdaros ir paramos fondo “Lietuvos ir JAV iniciatyvos„ direktorė Jolanta Bružaitė bei šios organizacijos projektų koordinatorė Loreta Zakarevičienė.
Buvo apžvelgta prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje, aiškintasi, ar šis dalykas yra bendruomenės problema. Pasak policijos pareigūno Vytauto Žurausko, mūsų rajone pernai buvo iškelta viena tokio pobūdžio byla, paaiškėjus, jog rajono gyventoja buvo parduota į užsienį. Tačiau tai nereiškia, kad ši problema visiškai neaktuali kupiškėnams. Juk tokie dalykai vyksta anonimiškai ir ne iš karto apie juos sužinoma.
Tam pritarė ir seminaro svečiai. Anot N. Sensley, prekyba žmonėmis per metus duoda 40 milijardų pelno. Pagal pelningumą ją lenkia tik narkotikų prekyba. Todėl labai svarbu išmanyti, kokios yra prekybos žmonėmis formos, kaip atpažinti tokią veiklą ir kaip padėti į jos pinkles pakliuvusiems žmonėms.
Seminare buvo demonstruotas Nyderlandų karalystės ambasados Vilniuje sukurtas mokomasis filmukas “Auka„. Jame savo karčia patirtimi dalijasi lietuvės ir kitų tautybių moterys, kurios buvo priverstos tapti sekso vergėmis, kaip jos bando iš to liūno išbristi. Filme Olandijos, Didžiosios Britanijos pareigūnai analizuoja, iš kokių šalių, kokio amžiaus ir kodėl moterys tampa prostitutėmis.
Pasak seminaro vedėjo, vien iš Lietuvos per metus parduodama apie 1500 merginų. Yra šalių, kuriose perkami žmonės net už 90 Lt. Su šia problema susiduria ne tik moterys. Neseniai apie 80 vergiškai dirbančių latvių buvo aptikta vienoje Amerikos valstijoje.
Seminaro vedėjas pabrėžė, jog daugelis žmonių išgirdę apie prekybą žmonėmis nenori pripažinti, jog taip gali atsitikti kiekvienam. Galvojama, kad jo tai tikrai tai nepalies. Ypač jauni žmonės turėtų įsiminti, jog gyvenime niekas nieko dykai nedalija. Todėl nuo dosnių tariamų darbdavių, kurie siūlosi už savo pinigus nuvežti į užsienį, sutvarkyti dokumentus ir parūpinti darbą, reikėtų bėgti kuo toliau.
Su seminaro dalyviais diskutuota, kaip galėtų prekybos žmonėmis aukoms padėti bendruomenės, ko reikia, kad ši veikla būtų sėkminga.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ