Rajono tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos posėdis praėjusį trečiadienį vyko kiek neįprastai – Kupiškio etnografijos muziejuje. Kaip sakė frakcijos seniūnas Vytautas Mockus ir jos narys Valentinas Beinoris, naujas jų frakcijos veiklos formas lėmė permąstyta buvimo rajono Taryboje praktika. Neretai Taryboje nėra stengiamasi pasiekti dalykiškumo, jos nariams nesuteikiama informacija, „balsuojama plastmasinėmis rankomis“.
Žinoti ir spręsti
Šių metų biudžetas pirmą kartą buvo pateiktas programiniu principu. Konservatoriai teigė su atskirų įstaigų programomis neturėję galimybės susipažinti. Taigi, vyko balsavimas net nežinia už ką. „Biudžeto projekte – pliki skaičiai, taip, kaip patogu finansų skyriui. Pateikta viena didžiulė programa, kuri nieko nesako. Stengiamės išgryninti tas sritis. Šiuo atveju koncentruojamės ties muziejumi – gal galėsim ką pasiūlyti, kas yra būtina, ir praslydo tvirtinant biudžetą“, – sakė V. Beinoris.
Su muziejaus darbuotojais aptardami šios įstaigos 2005 m. veiklos programą, konservatoriai domėjosi materialine baze, eksponatų kaupimo, saugojimo ir eksponavimo galimybėmis. Posėdis prasidėjo muziejaus patalpų apžiūrėjimu. V. Mockus nesuprantamu, metodiškai klaidingu įvardijo Kupiškio garbės piliečių stendą ekspozicijų salėje, kur vienoje gretoje kabo ir, pvz., Prano Petronio, tarybinės armijos dimisijos generolo, ir kunigo Kazimiero Barono atvaizdai.
Reikalinga renovacija
Apžiūrint rūsyje įrengtas saugyklas pripažinta, jog jos sutvarkytos nepriekaištingai. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad vietos kaupiamoms vertybėms iš ties mažai. Muziejaus direktorė Violeta Aleknienė pabrėžė, jog saugyklų klausimą išspręstų tik kapitalinis viso pastato remontas (paskutinį kartą jis atliktas 1984 m.).
Didesnės patalpos reikalingos ir norint eksponuoti kur kas didesnę dalį eksponatų. Muziejaus rinkiniuose dabar jų saugomi 27186. Lankytojai gali išvysti tik penktadalį. Ne tik muziejaus, bet ir jo filialų pastatai reikalauja renovacijos:trūksta apšiltintų, vėdinamų saugyklų, nėra suaugusiųjų ir vaikų edukacinėms programoms vesti pritaikytų patalpų, mašinų stovėjimo aikštelių, tualetų. Filialuose reikia sutvarkyti pastatų žaibolaidžius, priešgaisrinę saugą, apsauginę signalizaciją, elektros instaliaciją.
Posėdžiaus biudžetinėse įstaigose
Posėdžio nariai, diskutuodami priėjo prie išvados, jog etnografijos muziejaus veikla neapsiriboja tik etnografijos eksponatų kaupimu, kėlė klausimą apie galimybę tapti krašto muziejumi. V. Aleknienė pabrėžė, jog tai užtruktų kelerius metus ir pareikalautų didžiulių investicijų.
Eksponatams įsigyti, restauruoti, konservuoti reikia skirti daugiau lėšų. Daugelio jų būklė blogas. 2003-2004 m. iš Lietuvos muziejaus asociacijos gavus 5000 Lt kosmetiškai sutvarkyti 86 V. Šleivytės paveikslai (iš viso jų yra 248), konservuoti 2 sakralinio meno eksponatai ir pinigų lobis. Tačiau V. Šleivytės paveikslai blogėja diena iš dienos. Posėdžio dalyviai svarstė galimybę šaltuoju metų laiku atvežti juos į etnografijos muziejaus saugyklas, o vasarą vėl gabenti į Viktariškius. Tačiau vėlgi susiduriama su papildomo ploto trūkumu.
Atnaujinant muziejinę veiklą, pagal galimybes reikėtų didinti etatų skaičių. Būtina pagerinti ir muziejaus materialinę bazę – įkurti daugiau kompiuterinių vietų (dabar yra tik viena), įsigyti negatyvus galintį skenuoti skenerį ir pan.
Nusprendusi daugiau bendrauti su žmonėmis, konservatorių frakcija žada savo posėdžius ir toliau rengti konkrečiose biudžetinėse įstaigose. „Rajone gyva darbo vietų problema, darbuotojai nedrįsta visko vadovybei į akis išsakyti. Mes, išnagrinėję esamą situaciją, pabendravę su kolektyvu, bandysim kelti ir spręsti aktualius jiems klausimus“, – apibendrindamas posėdį sakė V. Mockus.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ