Ilgus metus Subačiaus ambulatorijoje akušere dirbusi Emilija Grybauskienė sunerimusi kreipėsi į “Kupiškėnų minčių„ redakciją: ar išliks gyvenvietės vaistinė – tai tik kelių mėnesių klausimas.
Nebeapsimoka
Moteris tvirtino, jog ši farmacijos įstaiga atsidūrė ant išnykimo ribos dėl menko užmokesčio čia dirbančiam specialistui Alvydui Prakapui. Pastarasis Subačiuje, “Šeimos vaistinėje„, dirba tik iki vidurdienio, popiet išvyksta į vaistinę Panevėžyje. Dokumentų tvarkymas, kelionė į abi darbovietes kainuoja nemažus pinigus, nedidelės vaistinės klientai – menkas pajamas gaunantys vyresnio amžiaus žmonės, Kupiškyje ar Panevėžyje medikamentus perkantys subatėnai – štai keletas priežasčių dėl ko vaistininkui nebeapsimoka už nedidelį atlyginimą darbuotis minėtoje įstaigoje.
Subatietė E. Grybauskienė, tik geru žodžiu minėjusi kartais net gydytoją atstojantį A. Prakapą, sakė, jog apie 2000 Lt alga būtų padorus užmokestis vaistininkui, leidžiantis likti gyvenvietėje. Antraip Subačių ištiks kitų mažų rajono gyvenviečių likimas – vietos vaistinės neliks. Sergantiesiems, kurių daugumą sudaro pagyvenę žmonės, teks vykti į Panevėžį ar Kupiškį. Negana to, mūsų rajono centrą autobusu atvykusiems ligotiems gyventojams tektų nuo stoties nemažai kulniuoti pėsčiomis iki artimiausios vaistinės.
Pašnekovei atrodo, kad vis mažiau besirūpinama mažų miestelių gyventojų poreikiais, neatsižvelgiama į jų sunkėjančią sveikatos būklę ar finansinę padėtį.
“Jei niekas neišgirs mūsų nuomonės, – sakė E. Grybauskienė, – rinksim parašus ir kreipsimės į ministeriją. Baisu net pagalvoti, kas bus uždarius vaistinę„.
Taip mano ir Subačiaus ambulatorijos darbuotoja. “Nors mieste galima įsigyti kiek pigesnių medikamentų, Subačiaus vaistinė vyresnės kartos žmonėms labai reikalinga,„ – telefonu tvirtino Laima Lapienienė.
Pakels sparnus
“Kodėl aš turiu būti altruistas? – klausimu į klausimą, kokia ateitis laukia minėtos “Šeimos vaistinės„, atsakė farmacininkas A. Prakapas. – Juk nė vienas specialistas nenori dirbti kaime už grašius.„ Jau dvidešimt metų šioje įstaigoje besidarbuojantis A. Prakapas pastaruoju metu čia turi pusę etato. Likusią dienos dalį triūsia Panevėžio vaistinėje, kurios klientams po pietų nėra labai patogus laikas apsipirkti.
Pašnekovas neneigė, kad Subačiaus, kaip ir kitų nedidelių miestelių, vaistinė yra ant išnykimo ribos. Pirmiausia šalyje trūksta specialistų, už jų darbą nėra tinkamai atlyginama. “Neteisūs yra tie, kurie mano, jog farmacininkai iš šio verslo tunka, – kalbėjo A. Prakapas, šiuo metu turįs pelningesnių pasiūlymų. – Nedideliame miestelyje gyventojų perkamoji galia mažėja, kompensuojamais vaistais prekiauti neapsimoka (pavyzdžiui, iš 135 Lt insulino kainos vos 1 Lt lieka vaistinei). Įvedus kiekybinės apskaitos formą, nebegalima medikamentų žmonėms duoti skolon. Tačiau vaistai – ne prabangos dalykas, o būtinybė. Ne visada pirkėjas gali laukti pensijos„.
Subačiaus vaistinės vedėjas teigė, jog farmacijos įmonių vadovybės rūpesčiai – ne jo problema. Savo darbdavius specialistas jau informavo, jog yra pasirengęs pakelti sparnus, nori dirbti vienoje vietoje už deramą atlygį. Juk reikia išlaikyti Kaune įsikūrusią šeimą, išmokslinti vaikus.
Nepasiduos konkurencijai
Šiuo metu Kupiškyje yra keturios vaistinės, taip pat privačios įmonės veikia Šimonyse (UAB “Šimonėlė„) bei Skapiškyje. Pastarosios vaistinės direktorė Judita Jankevičienė čia dirba jau dešimt metų. Ji teigė juntanti stiprią konkurenciją, kuri verčia taikyti prekėms nuolaidas. Ambulatorijos šeimos gydytoja ne visiems vaistams gali išrašyti receptus, tad į Kupiškį pas specialistus vykstantys kaimų gyventojai ten nusiperka kiek pigesnių medikamentų. Vis dėlto skapiškėnams ši įstaiga, anot pašnekovės, yra būtina ir tikimasi, kad ji gyvuos, nepaisant to, jog šis verslas neneša didelio pelno: atlyginimą kelti nėra iš ko, tačiau pragyvenimui ir būtiniausiems remontams pakanka.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ