Išsiilgę šviesių ir šiltų vasaros spalvų turėtų užsukti į miesto viešosios bibliotekos parodų salę. Ketvirtadienį joje atidaryta dailės mokytojos, tautodailininkės Rimos Kalinkienės tapybos darbų paroda „Praėjusios vasaros akvarelės“. Jose – gražus ir jaukus daiktų pasaulis, laukų gėlės, vasaros gamta, spalvingos ir žaismingos kompozicijos.
Pristatydama sau nebūdingus, akvarelės technika atliktus darbus, R. Kalinkienė sakė besijaudinanti kur kas labiau nei prieš diplominio darbo gynimą. Neseniai Rima baigė Šiaulių universitetą, dailės ir technologijų specialybę. Pasak menininkės, jei ne studijos, šių akvarelių nebūtų buvę.
Rugsėjo pirmąją bus lygiai 20 metų kai Rima Kupiškyje. Baigusi Šiaulių 13-ąją vidurinę mokyklą, 1981 m. ji įstojo į Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, įgijo dailininkės – apipavidalintojos specialybę. 1985 m. pagal paskyrimą atvyko į Kupiškį, dirbo „Ateities“ kolūkyje dailininke. Rimos mama, padovanojusi jai pirmą darbelį – autoportretinę lėlę ir mažytės Rimos nuotrauką, prisiminė su kokiu nenoru jos dukra vyko į Kupiškį, kurio pradžioje net žemėlapyje nerado. Tačiau likimas lėmė čia įsitvirtinti ilgam: ištekėjo, pradėjo dirbti Kupiškio Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje, vėliau vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė“ bei Antašavos pagrindinėje mokykloje.
Tautodailininkės mama pastebėjo, jog geriausia paroda turėtų būti molio, iš kurio Rima sugeba sukurti ir popierių, ir geležį, darbų. Ko gero daugelis Rimos kolegų, draugų, artimųjų, paprašytų apibūdinti menininkės kūrybą pirmiausia prabiltų apie gyvybe alsuojančias molines, mergaičių mėgstamas popierines lėles. Iš prigimties jautrios spalvai, imlios formai tautodailininkės rankose atgyja molis, audinys, dažai, siūlai. Rima išsitarė ir apie naują savo pomėgį – skiautinius.
Ši personalinė R. Kalinkienės paroda jau trečioji, sutampanti ir su asmenine Rimos švente – tautodailininkė gimusi Naujųjų metų išvakarėse. Pirmoji 1987 m. etnografijos muziejuje surengta paroda buvo tarsi bandymas, kuriuo Rima parodė savo vaikystės piešinius, studijinius darbus bei „papje mašje“ kūrinius. 1994 m. tautodailininkė pristatė keramikos dirbinius, raštuotus megztinius ir lėles, aprengtas visų Lietuvos etnografinių regionų rūbais.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ