Gruodžio 13-14 d. į NATO būstinę susipažinti su karinės organizacijos veikla buvo pakviesti 13 Lietuvos regioninių laikraščių žurnalistų. Išsyk po jų atvyko 16 naujojo Seimo parlamentarų grupė.
NATO pareigūnai ir konferencijų pranešėjai, uždraudę skelbti savo pavardes ar jų išreikštas mintis tapatinti su aljanso nuomone, svečių delegacijoms suskubo akcentuoti, jog pastaraisiais metais NATO išgyvena ženklius pokyčius, aktyviai imasi vidinių reformų bei iniciatyvos stabilizuojant padėtį karštuosiuose pasaulio taškuose. Nuolat buvo pabrėžiama, jog Šiaurės Atlanto sąjunga yra vienintelė ir galingiausia taikos palaikymo jėga.
Lietuvos ambasadorės NATO Gintės Damušytės duomenimis, būstinėje dirba apie 30 mūsų šalies piliečių, tačiau NATO karinės vadavietės Monse pareigūnas žurnalistams teigė strateginiame dalinyje dar nesutikęs nė vieno lietuvių karininko. Jo manymu, vargu ar maža mūsų valstybė pajėgtų atsiųsti aukšto rango kariūną, laisvai kalbantį angliškai, kurio neprireiktų mūsų krašto apsaugos sistemoje.
Septynios naujosios šiųmetinės NATO narės ( tarp jų ir Lietuva) drauge sumoka 27 proc. Aljanso biudžeto mokesčio. Pavyzdžiui, Belgija, kurios sostinėje teko svečiuotis, moka dvigubai daugiau. NATO naujokės krašto apsaugai skiria 2 proc. BVP, o į Šiaurės Atlanto organizacijos biudžetą patenka dar mažesnė dalis.
Tiek Lietuvos ambasadorė bei jos padėjėjai, tiek NATO pareigūnai tvirtino, jog mažos valstybės, sumokėjusios nedidelį įnašą, gauna gerokai didesnes išmokas. Pavyzdžiu galima laikyti Zoknių oro uoste steigiamą NATO oro policijos būstinę, kur aljansas už daugelio įrengimų remontą bei statybą numatė skirti apie 30-40 milijonų eurų.
Šį rudenį pateikusios reformų projektus, į NATO 2006-2007 m. tikisi būti pakviestos dar trys ES nepriklausančios europietės – Albanija, Kroatija ir Makedonija.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ