Mažame provincijos miestelyje sutiktas užsienietis ne vienam sukelia smalsumą ir nuostabą: kokie keliai jį atvedė čia? To paties paklausėme jau antrą sykį Kupiškyje viešinčio amerikiečio Sajaus Kukenbeikerio (Cy Kuckenbaker). Kaip ir prieš kelerius metus svetingai jį priėmė mokytojai Dalia ir Algirdas Venckai.
Nesitikėjo, kad grįš
Prieš ketverius metus Sajus atvyko iš Kalifornijos valstijos kaip Taikos korpuso savanoris dėstyti anglų kalbos Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos moksleiviams. Jau tuomet nepažįstamas kraštas jam paliko malonų įspūdį. Iki tol apie Lietuvą nedaug žinojusį amerikietį nustebino kontrastai, kuriuos čia išvydo. “Žingsniuodamas per miestą matau šaligatviu einančią madingai apsirengusią ir mobiliuoju telefonu kalbančią merginą, o kitoje gatvės pusėje rieda arklio traukiamas vežimas,” – pasakojo trisdešimtmetis Sajus.
Aplankiusiam daugelį šalies miestų Sajui didžiausią įspūdį paliko švarus Kupiškis, jo išplanavimas, Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia, Kupiškio marios.
Praleidęs porą metų Lietuvoje, atsisveikinimo vakarėlyje amerikietis sakė kupiškėnams dar čia sugrįšiąs, tačiau daugelis manė, kad tai tik užsieniečiams įprasta mandagumo formulė. Vis dėlto po dvejų metų Kalifornijos meno instituto filmų specializacijos studentas parašė projektą ir gavo organizacijos “Fulbright” stipendiją kurti filmui apie Lietuvos partizanus. Iki tol S. Kukenbeikeris yra sukūręs vieną dokumentinį ir keturis vaidybinius filmus. Kai kurie iš jų pristatyti Olandijos, San Diego filmų festivaliuose.
Susidomėjo partizanų kovomis
Rezistencijos kovų dalyvių istorijos Sajų sudomino pirmosios viešnagės Kupiškyje metu. Tąsyk jis dar tik mokėsi lietuvių kalbos, o angliškai parašytų knygų apie šį laikotarpį nebuvo. Sugrįžęs į Ameriką, S. Kukenbeikeris nuolat palaikė ryšius su mokytojais Venckais, moksleiviu Tomu Niurka, susirašinėjo ir su gyvais likusiais Lietuvos partizanais iš Zarasų.
Dabar puikiai lietuviškai kalbantis amerikietis redaguoja galutinį filmo “Tigras, Ąžuolas ir Aidas” scenarijų. “Tai istorija, kaip trys lietuviai partizanai (kurių slapyvardžiai minimi pavadinime) kovoja, bando išgyventi ir pasitinka neišvengiamą mirtį, – kalba apie siužetą jaunasis režisierius, siekiantis kuo daugiau tikroviškumo. – Tai nebus vien istorinis filmas. Svarbiausia jo mintis – vidiniai kovotojų išgyvenimai. Partizanų kovoje pralaimi visi: tiek lietuviai, tiek rusai, kurie yra priešai, bet ne monstrai.”
Filmavimo aikštelės – miesto centre
Liūdnos istorijos trukmė – apie 40-45 min. Tačiau filmo pastatymas, anot Sajaus, atima daug jėgų. Reikia surinkti tikslią informaciją, parašytą scenarijų kelis kartus koregavo gyvi partizanai. Svarbios jų buities, aprangos, ginklų detalės. Filmavimui pasirinktas niūrus lapkričio mėnuo. Numatyta veiksmo vieta – autentiškas bunkeris Skapiškio miške, kelios vietos prie Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios, senos miesto gatvelės. Dvyliktą dieną čia planuojama sukviesti Vilniaus muzikos akademijos aktorius, iš Amerikos atvyks operatorius ir jo asistentas.
“Tai sunkus ir nuobodus darbas, – atsidūsta Sajus. – tačiau smalsumas mane vedė nuo pat pradžių. Pabaigoje tikiuosi gero rezultato.”
Filmo kūrimas ir baigiamieji montažo darbai užtruks iki ateinančių metų liepos. Taigi Sajus planuoja Lietuvoje praleisti 10 mėnesių. Šiuo metu tariamasi su rajono valdžia, dvasininkija. S. Kukenbeikerio projektas visur sutinkamas geranoriškai. Režisierius stebisi, kaip anuometinė istorija žmones sujaudina šiandien, vyresni žmonės pasineria į prisiminimus.
Visų pirma Kalifornijos meno instituto studentas juostą “Tigras, Ąžuolas ir Aidas” pateiks profesūrai, vėliau pristatys kino filmų festivalyje Amerikoje. “Man labai svarbu parodyti šią istoriją ten, už Atlanto, – kalba Sajus, – partizaninės kovos vyko ir vyksta daugelyje pasaulio šalių. Jų detalės visada skirtingos, tad man svarbu atskleisti savitą lietuvių situaciją.”
“Tigras, Ąžuolas ir Aidas” planuojamas įrašyti į DVD. Tokiu būdu jis pasiektų Lietuvą ir kupiškėnus.
——-
Autorius: Gaila Matulytė