Netoli Kupiškio kultūros centro esančios Žemaitės g. gyventojai jau, rodos, apsiprato su virš žemės nutiestu kanalizacijos vamzdžiu, einančiu pro jų kiemus. Ne vienas jau prarado viltį, kad valdžia kada nors atkreips dėmesį į jų kasdieninį landžiojimą po vamzdžiu, norint išeiti į miestą ar po glėbelį susinešioti atsivežtas malkas.
Bijo rimtų ligų ir gaisro
Seserį prižiūrinti kaunietė Regina Petronienė nusiskundė, kad nėra praėjimo į kiemą. Invalidumo grupę turinčiai moteriškei sunku pasilenkus pralįsti pro metro aukščio tarpą, o norint pasukti aplinkiniu takeliu, vedančiu Povilo Matulionio mokyklos link, tenka įveikti nemenką įkalnę. “Atrodo, turime savo kiemą, yra garažas, o automobiliai lieka anapus vamzdžio, – kalbėjo R. Petronienė. – Negana to, kai atsivežam malkų žiemai, jas taip pat tenka išversti toliau nuo namų, po to prakišus pro tarpą, pamažu susikrauti į malkinę.„ Atvykusi greitoji irgi negali operatyviai iki ligonio atgabenti neštuvų. O, neduokdie, gaisro atveju taip pat kiltų nemažai problemų. Atitvertiems vietos gyventojams apmaudu dar ir dėl to, kad nei vandentiekio, nei kanalizacijos jų būstuose nėra.
Važiuoji – lyg arkliu joji
Žemaitės g. gyventojas Algis Grigas, čia praleidęs apie 30 metų, priminė kanalizacijos vamzdžio atsiradimo istoriją. Statant naują mikrorajoną (planuotą pavadinti Žemaitijos), esą žemuma už kultūros centro turėjo būti užpilta žemėmis ir užlyginta. Vietos gyventojams siūlyti butai kitur. Čia būtų buvusi žalioji zona aplink daugiabučius namus, kurių patogumams būtinai reikėjo nuolaidaus kanalizacijos vamzdžio. Prasidėjus Sąjūdžiui, projektai liko tik planuose. Šis statinys nutiestas ne per A. Grigo žemę, tad jo sutikimo nebuvo prašyta. “Privažiuoti prie namo mašina jau nėra ko norėti, – kalbėjo pašnekovas, – jei padarytų patogius laiptus, bent jau pėsčiomis einant netektų landžioti.„ Valdžios dėmesio nesulaukia ir miestelėnų prašymai į Žemaitės gatvę atvežti žvyro. Ne vienas sako, kad važiuodamas automobiliu jautiesi lyg raitas ant arklio. “Patys duobėtą žvyrkelį užsilygintume,„ – tvirtino A. Grigas. Vyras tik šypsosi: “Juk ir pas mus ateinantys valdininkai turi žemai pasilenkti…„
Priprato prie nepatogumų
Aleksas Merkys sakosi 1927 m. gimęs šiame slėnyje. Apie 1983 m. nutiestas kanalizacijos vamzdis taip pat atitvėrė prieigą nuo gatvės prie namo. Tačiau darbštus šeimininkas atsikasė kelią į kalną, kur užkopęs atsiduria Kultūros centro kieme. Jei A. Merkys turėtų automobilį, tektų sukti galvą dėl privažiavimo. Dabar “tilteliu„ vadinamas vamzdis septintą dešimtį bebaigiančiam A. Merkiui pernelyg netrukdo gyventi.
Nepatogumais nelinkęs skųstis ir toje gatvėje gyvenantis Povilas Bukėnas. Ararato kalnais jis vadina statybininkų išraustą mamos paliktą daržą. Pro langą matyti žemių gūbriai ir iš jų paviršiun išlendantis betoninis statinys. P. Bukėnas prisimena ir kur kas didesnį nepatogumą, kai fekalijos užkimšdavo vamzdį ir verždavosi pro sudūrimus. Smarvės nebuvo galima pakęsti. Rinkimų dieną švęsiantis 84-ąjį gimtadienį Povilas nebetiki, kad valdžia galėtų ką nors pakeisti: jau tiek kartų rašyta spaudoje, bandyta išbetonuoti žemesnį praėjimą po vamzdžiu.
Tegu vieningai kreipiasi į valdžią
Valdžios vyrai teigė iš žurnalistų pirmą kartą girdį, jog Žemaitės gatvės gyventojai ir šį rudenį dejuoja dėl savo bėdų. Vyriausiasis miesto architektas Vidmantas Buzas kalbėjo: “Jei skundai pasiekė jus, pasieks ir mus. Tegu žmonės parašo pareiškimą valdžiai, nurodo savo problemas, o tada, svarstydami kitų metų rajono Savivaldybės biudžetą, naują šilumos projektą, galbūt įtrauksime ir minėtą kanalizacijos vamzdį, trukdantį gyventojams pasiekti savo namus.„ Architekto nuomone, viskas yra įmanoma, tik pirmiausia miestelėnai patys turėtų imtis iniciatyvos. Jei tyli, vadinasi, viskas gerai. Savivaldybė planuoja kitus ateinančių metų darbus.
Realios pagalbos greit nesulauks
Kad mieste yra daugiau problematiškų statinių, netvarkingų gatvių (Vilties, B. Žekonio), patvirtino ir Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresn. specialistas Antanas Odinas. “Jei žmonės ten gyvena jau daug metų, gal jiems taip ir gerai, – samprotavo pašnekovas. – Aš ne kartą lankiausi toje vietovėje dėl gatvės apšvietimo, gyventojai niekada nieko neprašė. Žemaitės gatvelė man atrodo labai jauki. Tik jai taip pat reikia remonto. Jei labai atvirai, sunku pasakyti, ar įmanoma ir šiai teritorijai rasti lėšų: nebent Savivaldybė skirtų kokį milijoną miesto gatvių remontui.„ A. Odinas žmonėms patarė kreiptis į administracijos direktorių, kuris pateiks šį klausimą svarstyti Tarybai.
UAB “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis„, eksploatuojanti minėtą kanalizacijos vamzdį, pasak įmonės direktoriaus Alberto Audicko, nėra pajėgi išspręsti šią problemą. Devintojo dešimtmečio statyboms rekonstruoti ir įrengti naują perpumpavimo stotį prireiktų nemažai lėšų, kurias gauti tikimasi tik iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų. “Jei tik bus galimybė, tvarkysim,„ – kartojo pašnekovai, tačiau nei rajono Savivaldybės, nei išsvajota Europa tokią galimybę, matyt, dar negreit pavers realybe.
——-
Autorius: Gaila Matulytė