Praėjusį šeštadienį viena gražiausių Panevėžio apskrities sodybų suklego dainomis, poezijos posmais, muzikos garsais. Astravų kaime Gedimino ir Aldonos Laužikų sodyboje bobų vasaros pasitikti susirinko vietos bendruomenė, aplinkinių kaimų gyventojai, svečiai iš Kupiškio.
1999 metais Laužikų sodyba buvo pripažinta gražiausia Panevėžio apskityje. Praėjusiais metais tame pat konkurse pelnė antrąją vietą. Antašavos ūkininkių iniciatyva šiame kieme šiemet buvo planuojama švęsti Jurgines – žemdirbių, pavasario sutiktuvių, žalumos šventę. Kupiškio kultūros centro kaimo klubinių įstaigų kuratorei Vandai Samulionienei ir „Kupkėmio“ vadovei Almai Pustovaitienei kilo mintis autentiškoje aplinkoje, unikaliame gamtos kampelyje, vis dar skendinčioame gaivioje žalumoje tarp medžių apsupties surengti bobų vasaros sutiktuves. Tokia šventė Kupiškio rajone vyko pirmą kartą.
Renginyje, kaip ir dera tokią dieną, prie senovinės klėties visus linksmino šventiniais apdarais plazdančios „Kupkėmio“ moterys: šokti viliojo jų atliekami muzikiniai kūriniai, aidėjo ne tik smagios, bet ir kiek graudžios bei romantiškos dainos. Susirinkusiuosius sveikino Antašavos ūkininkių pirmininkė Irena Šuminienė, savo eiles skaitė skapiškietė Laima Lapėnienė, literatų klubo „Lėvens balsai“ narė. Susirinkusieji, lepinami rudeninės saulės spindulių bei glostomi kiek žvarboko vėjo, turėjo galimybę išgirsti ir kitų šio klubo narių poezijos posmus, kuriuos skaitė klubo kuratorė, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė. Tarp Irenos Vidugirytės – Malaišienės, žaidelietės Vidos Palionienės, šimonietės Vidos Kaulakienės posmų nuskambėjo ir Alės Markevičiūtės eilėraštis „Tremtiniai“, skirtas daugelio sodybų šeimininkų neaplenkusiai tremtinio daliai pagerbti. Sovietiniuose lageriuose kalėti ir būti Sibiro tremtiniu teko ir šios sodybos dabartinio šeimininko Gedimino tėvui Juozui Laužikui.
Su apynių vainiku, sūriu, duonele, pyragu, bandelėmis ir alumi atskubėjo Antašavos „Sidabrinė gija“, Uoginių dainininkai. Pranas Skardžius prisiminė kaip jo laikais atrodė Laužikų sodyba, pasidalijo prisiminimais apie Astravų kaimą, netoliese esantį legendomis apipintą Sypsalo piliakalnį. Kupiškėniškai rašiusios poetės Uršulios Tamošiūnaičios „Sypsalos vaiduoklį“ išraiškingai skaitė Janina Lauciuvienė ir Vanda Murolienė. Viktariškių kaimo gyventoja Vincutė Dyrienė šmaikščiai papasakojo apie per Laužikų kiemą jojusį Uršulios tėvą.
Renginio vedėja po gėlės žiedelį, knygą apie monsinjorą Klemensą Gutauską įteikė L. Lapėnienei, P. Skardžiui, sodybos šeimininkams. Antašavos ūkininkių pirmininkė I. Šuminienė šmaikštavo Laužikų sodyboje pririnkusi nemažą krepšį populiariausių bobų vasarą augalų – grybų. Saldžiais “grybų” krepšeliais ūkininkė apdovanojo renginio svečius.
Astravuose nuotaikingai paminėta ne tik bobų vasaros pradžia, bet ir rudens lygiadienis, kurio metu Lietuvoje atgaivinamos senos pagoniškos tradicijos. Kaip visų bėdų ir nesėkmių simbolis Laužikų sodyboje įspūdingai supleškėjo šiaudinis ožys.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ