Praėjusį penktadienį Savivaldybės posėdžių salėje vykusiame rajono ugdymo įstaigų vadovų pasitarime buvo diskutuojama moksleivių sveikatingumo gerinimo klausimais.
Pasak šią veiklą kuruojančios Kultūros ir švietimo skyriaus specialistės Rimutės Balzarevičienės, statistiniai duomenys, rodantys kasmet vis blogėjančią mokinių sveikatą, skatina padėčiai gerinti sudaryti perspektyvių priemonių planą. Toks dokumentas turėtų padėti pedagogams spręsti įvairias sveikatingumo problemas.
“Visose neseniai patikrintose mokyklų valgyklose diegiama savikontrolės sistema. Dvylika mokyklų valgyklų neturi termometrų temperatūrai produkto viduje matuoti. Daugelyje mokyklų nerimą kelia geležingas ir drumstas vanduo. Ugdymo įstaigos privalėtų rūpintis ir receptūros procedūriniais pažeidimais, švaros palaikymu virtuvėje, produktų transportavimo, laikymo ir vartojimo sąlygomis, higienos pasais„, – sakė R. Balzarevičienė, pabrėžusi, jog pedagogams po ranka nuolat turėtų būti higienos normų knygelė.
Bene daugiausia diskusijų kilo dėl kūno kultūros pamokų. Pasitarime dalyvavusi Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro (PASP) direktorė Dovilė Kulbokienė pažymėjo, jog prasidėjus mokslo metams į medikus dėl atleidimo nuo kūno kultūros pamokų kreipiasi vis daugiau moksleivių. „Fizinė kultūra – ne rekordų siekimas. Reikalinga mankšta, o ne vaikymas aplink stadioną“, – sakė D. Kulbokienė, suabejojusi pedagogų vaikams skiriamu fiziniu krūviu. Ugdymo įstaigų vadovai pastebėjo, kad į medikus moksleiviai kreipiasi dėl kitų priežasčių. Nusipirkęs gražią ir nepigiai kainavusią sportinę aprangą moksleivis bijo ją sutepti išėjęs į lauką. Nors daugelyje mokyklų įrengti dušai, tačiau praktiškai jie nėra naudojami, kadangi per pertrauką nusiprausti nespėjama. Norėdami išvengti visą dieną lydinčio prakaito šleifo, mokiniai vengia kūno kultūros užsiėmimų. Kupiškio PASP gydytojas Vincas Dražba akcentavo, jog sparčiai augančių paauglių kaulai nespėja kaulėti, po fizinio krūvio mokinius kamuoja skausmai, kurie, laikui bėgant praeina. “Todėl nereikėtų manyti, jog toks mediko pažymą pristatęs vaikas ja piktnaudžiauja„, -teigė gydytojas.
Ugdymo įstaigų vadovai apgailestavo dėl pernelyg pasyvaus tėvų požiūrio į mokinių sveikatą, jos tikrinimą bei pritarė Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo Vido Vilimo minčiai visomis priemonėmis didinti tėvų medicininį švietimą.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio filialo darbuotoja Rima Apšegienė pranešė, jog prieš naujuosius mokslo metus buvo patikrinta 19 ugdymo įstaigų. Nustebino vandenyje rastas didelis geležies kiekis. Mikrobiologiniai tyrimai atitiko higienos normas, o cheminiai parodė padidėjusį drumstumą. Palėvenėlės, Skapiškio ir Subačiaus mokyklos laukia sanitarinių mazgų remonto. Remontuodamos sporto sales ugdymo įstaigos turėtų vadovautis nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiu higienos normų 123 punktu.
R. Apšegienės pateikti 2003 metų statistiniai duomenys apie moksleivių sveikatą nedžiugina. Nuolat mažėja I sveikatingumo grupės moksleivių. Jei anksčiau kildavo problemų dėl padidėjusio jų svorio, praėjusiais metais rajone užfiksuoti net 38 pernelyg mažo svorio vaikai.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ