Pajarskio g. 7 -ojo namo sienas rajono Savivaldybė nusprendė dažyti. Paruošiamuosius darbus atliekantis Gintautas rugpjūčio 26 d. norėjo užkalti atplyšusią palėpės lentą, tuomet plaktuko smūgis atsitrenkė į metalo gabalą. Prireikė iškraustyti ten suverstus rakandus. Vienintelė namo šeimininkė Jadvyga Bolnienė tam neprieštaravo. “Gal aukso radai?„ – juokavo moteris.
Tačiau sudūlėjusio laikraščio “Tiesa„ 1964 m. spalio 15 d. numeryje buvo suvyniotas sprogmuo. Bebaimis talkininkas Gintautas jį išvyniojo, apžiūrėjo ir padėjo kieme, priestato pašalėje. Jadvyga bemat paskambino policijai – su neaiškiais sprogmenimis juokauti negalima. Aptvėrus namo kiemą, iškviesti motorizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas„ išminuotojai.
Belaukiant jų, pakalbinome 27-erius metus čia ramiai gyvenusią šeimininkę. Moteris teigė iki šiol neprisiruošusi tvarkyti kadaise žydams priklausiusio namo palėpės, kur prikrauta įvairių nereikalingų daiktų. Juolab kad iki 1989 m. pusė pastato priklausė Petrauskams. Melioracijoje dirbęs Petrauskas mėgdavo retesnius daiktus tempti namo: J. Bolnienė sakė radusi keistos formos kastuvą, tačiau nesitikėjusi, jog žmogelis būtų galėjęs parsinešti karo laikų radinį.
Iš Panevėžio atvykęs Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono išminuotojas vyresn. seržantas Artūras Januška, rankose vartydamas sprogmenį, patikino, kad 82 mm skersmens rusų gamybos minosvaidžio minos sprogdiklio jau nebėra ir, nepaisant jame esančios sprogstamosios medžiagos, mina jau nebepavojingas. Vis dėlto radinys, kokių nemažai aptinkama Panevėžio apskrityje, buvo saugiai sunaikintas Visgiūnų karjere.
——-
Autorius: Gaila Matulytė