Stinga valdžios dėmesio
Jau devintus metus Vilhelmas Tubius prižiūri senąsias Kupiškio kapines. “Ne sargas esu, – patikslino, – o darbininkas.„ Darbo čia, pasirodo, netrūksta: reikia ne tik popierius išrašinėti, bet ir pakelės žolę apipjauti, takelius nušluoti, prižiūrėti, ar kur paminklas negriūva, ar išpuvęs medis nesvyra.
Apleistų kapų čia nedaug. Tačiau kartais reikia dalgiu kiečius nukapoti, nors artimieji pyksta, kad prižiūrėtojas kišasi. “Bet man sąžinė neleidžia ramiai žiūrėti, kai piktžolės bambą siekia,- kalbėjo V. Tubius. – Ne visiems žmonėms tvarka rūpi.„
Aliuminio tvorelių vagystės iš kapinių, anot pašnekovo, kiek aprimo. Daugiausia išnešamos gėlės, be gailesčio raunamos su šaknimis. Vienam žmogui neįmanoma nusaugoti: kartais nežinai, ar savas ar svetimas prie kapo šeimininkauja.
Seni paminklai čia grėsmės nekelia. Prižiūrėtojas nuveda prie paminklo kanauninkui Juozapui Ruskiui. Yrantis paminklinis akmuo atkreipia praeivių dėmesį, prie iškilaus asmens kapo stabteli svečiai, užsieniečiai, kurie stebisi, kodėl tokiose tvarkingose miesto kapinėse nesirūpinama žinomų paminklų restauracija. O čia, žiūrėk, Kristaus ranka nutrupėjusi. Ponas Vilhelmas teigė, jog statulos plaštaka saugoma pas skulptorių Henriką Orakauską, kuris, jei tik nestigtų lėšų, tuoj pat pašalintų defektą. “Žymių tėviškėnų atminimui trūksta valdžios dėmesio, – mano kapinių prižiūrėtojas. Niekas kitas šiais paminklais nepasirūpins„.
——-
Autorius: Gaila Matulytė