Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai kasmet užregistruojama 10-15 tūkstančių ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą, vandenį ir aplinką. Manoma, kad šiomis infekcijomis serga kur kas daugiau žmonių nei pateikia statistika, nes sergantieji lengvomis formomis dažniausiai į medikus nesikreipia.
Parduotuvėje užkrato nerasta
Užpraeitą savaitę į Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą besikreipusi moteris buvo paguldyta į Panevėžio infekcinę ligoninę. Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro (VSC) Kupiškio filialo gydytojo epidemiologo padėjėjos B. Vileišienės, šio centro laboratorijoje atlikus išskyrų iš ligonės kūno tyrimą, buvo rasta salmoneliozės sukėlėjų. Kilus įtarimui, kad moteris galėjo apsinuodyti UAB „Gardi mėsa“ pirktu vištienos ketvirčiu, parduotuvėje atliktas patikrinimas. Nuoplovose nuo įvairių parduotuvės įrenginių ir daiktų, kurie įtarti kaip infekcijos perdavimo faktorius, salmoneliozės ir dezinterijos sukėlėjų nebuvo rasta. Mėsos produkciją šiai parduotuvei tiekia Kaišiadorių rajono mėsos perdirbimo įmonė ŽŪB „Nematekas“, mėsos produktų kokybei ir vartojimo saugumui užtikrinti monitoringinius tyrimus atliekanti Kauno laboratorijoje. Pasak Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistės maisto produktų inspektorės Marės Burokienės, remiantis šios laboratorijos patikrinimo aktų medžiaga, „Nemateko“ įmonės tiekiamoje produkcijoje salmonelės bakterijų niekada nebuvo rasta.
Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Aldona Stukienė ir vyr. specialistė maisto produktų inspektorė M. Burokienė minėtoje parduotuvėje rado technologinio pobūdžio pažeidimų. Neišlaikyta iškeptų, karštoje vitrinoje laikomų mėsos gaminių temperatūra. Patikrinimo metu vištienos gaminių temperatūra siekė 21-51º C, tuo tarpu, kai kepti gaminiai turi būti laikomi ne žemesnėje kaip 68° C temperatūroje. Siuntomis (8 ir 11 val.) kepami vištienos gaminiai turi būti realizuojami per 4 valandas, tačiau atskiru laiku kepti, likę neparduoti, gaminiai buvo sudėti į vieną talpyklą. Kai kuriose kainų etikėtese nenurodytas mėsos produktų galiojimo laikas.
Parduotuvės vedėjos Redos Merkienės teigimu, keturių valandų termino dažniausiai neprireikia, kadangi produkcija parduodama daug greičiau, o prieš šventes jos netgi pritrūkstama. Pildomas žurnalas, kuriame registruojami kepamos mėsos kiekiai, kepimo, galiojimo laikas. „Kažkaip atsitiktinai išėjo, kad tą dieną žurnaliukas buvo neužpildytas. Bet mūsų parduotuvėje salmoneliozės nebuvo rasta“, – pabrėžė vedėja. Ar gaminiai iškepę pardavėjos tikrina įsmeigdamos termometrą – iškepusio produkto temperatūra 85º C.
Epidemiologinis židinys neišaiškintas
Parduotuvės patikrinimo akto išvada skelbia: „Remiantis patikrinimo medžiaga bei monitoringiniais ŽŪB „Nematekas“ tyrimais salmoneliozės židinys parduotuvėje UAB „Gardi mėsa“ nebuvo rastas. Remiantis Panevėžio VSC Kupiškio filialo nuoplovų tyrimų rezultatais ir 2004-06-11 nuoplovose nuo pardavėjos Einorienės rankų, chalato, pirštinių, įrankių, lentučių, prekystalio ir kt. (iš viso 15 mėginių) enteropatologinių bakterijų nerasta“.
Panevėžio VSC vyr. gydytojas Vincas Čelkis sakė, kad ligonės išskyrose (užkrato aptikta ir pacientės namuose) rasta retesnės rūšies, iki šiol mūsų rajone dar nematyta salmonelės rūšis, tikriausiai atkeliavusi iš toliau, todėl ir netiesioginių įtarimų šešėlis krito ant moters valgytos keptos vištienos. Kiti šeimos nariai, valgę paukštieną nuo paviršiaus, neužsikrėtė, o prie kaulo mėsa buvo lyg ir raudona, – ją valgiusi moteris susirgo. Tačiau tos partijos vištienos nei pacientės namuose (maisto likučiai atiduoti šuniui), nei parduotuvėje nebebuvo, todėl nėra ir laboratorinių tyrimų. „Kitu metu keptos mėsos mėginius imti netikslinga. Labotaroriškai nenustatyta, kad ta moteris užsikrėtė nuo paukštienos. Infekcijos židinys neišaiškintas“, – teigė B. Vileišienė. Pasak gydytojo epidemiologo padėjėjos, birželio 18 d. duomenimis mūsų rajone patvirtinti 5 susirgimo salmonelioze atvejai.
Salmoneliozė – tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia į virškinimo sistemą su maistu patekusios salmonelių grupei priklausančios bakterijos ar jų nuodai (toksinai). Patekęs į organizmą sukėlėjas (salmonelės bakterijos) išskiria nuodus (toksinus), kurie sutrikdo virškinamojo trakto funkciją, prasiskverbia į limfinę sistemą, sukelia organizmo apsinuodijimą (intoksikaciją). Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama nuo vištienos, kiaušinių ir jų produktų. Panevėžio VSC vyr. gydytojas V. Čelkis pateikė universalų patarimą šio užkrato profilaktikai – svarbus higieniškas, tinkamas terminis maisto produktų paruošimas, transportavimas, laikymas, apsaugantis nuo užkrėtimo ir gedimo. Įsigydami maisto produktus vartotojai turėtų pasižiūrėti ką jie perka, susipažinti su etiketėse pateikta informacija. Be to, šiltai laikomi greitai gendantys maisto produktai sveikatai tampa pavojingi anksčiau nei pasibaigia jų galiojimo laikas, pažymėtas ant pakuotės.
B. Vileišienė perspėjo, kad žmonės negertų žalių kiaušinių. Praėjusį ketvirtadienį į Panevėžio infekcinę ligoninę išvežtas Šepetos gyventojas, prieš 1,5-2 metus jau sirgęs salmonelioze, tačiau neatsisakęs pomėgio vartoti žalius kiaušinius.
Taigi ne kas kitas, o mes patys, saugodami savo sveikatą, turime pasirūpinti ne tik tuo, ką dedame į burną, bet ir kaip bei kokiomis rankomis tai darome.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ