Kupiškėnams, besiklausantiems gandų ar tiesiogiai susidūrusiems su sveikatos apsaugos vykdoma politika, tampa aišku, kad rajono ligoninė pateko į kritinę padėtį. Ant kieno pečių guls atsakomybė už gydymo įstaigos likimą? Rajono valdžia neskiria pakankamai dėmesio? Ministerija neatsižvelgia į rajonų ligoninių poreikius ir realias galimybes? Europos Sąjunga šykšti lėšų naujų narių sveikatos apsaugos reformoms? Į klausimą, kokia dabartinė Kupiškio ligoninės padėtis, geriausiai atsakyti galėjo įstaigos vyriausiasis gydytojas Robertas Lapka.
Skola – ne žaizda, neužgis
Ligoninė darbuotojams yra įsiskolinusi pusantro mėnesio. Šiuo metu, pasak gydytojo, atlyginimai mokami reguliariai du kartus per mėnesį. Tik išlieka per trejus metus uždelstų išmokų deficitas.
Nuo 1998 metų Kupiškio ligoninės finansavimas sumažėjo daugiau nei 1 milijonu litų. Šiuo metu metinis įstaigos biudžetas siekia 3,2 milijonus, tačiau jam nustatyta griežta kvota. Ligonių kasa reikalauja neviršyti skirtos sumos, bet pagal gyventojų poreikius atliekama papildomų 140 tūkst. litų vertės paslaugų, kurias R. Lapka įvardijo kaip labdaringo pobūdžio, nes šios paslaugos nėra kompensuojamos.
Antra ženkli sunkios ligoninės būklės priežastis – mažėjantys hospitalizacijos rodikliai. Mat ministro įsakymu reikalaujama sumažinti stacionariniam gydymui skirtas vietas: dešimčiai tūkstančių gyventojų per metus skirtas 21 hospitalizacijos atvejis. Šis rodiklis tendencingai mažės, kol 2005 m. atitiks europinius standartus. Kupiškio medikai, vyriausiojo gydytojo žodžiais tariant, dirbantys su gyvais žmonėmis, negali kategoriškai paisyti nustatytų reikalavimų. Viršijant normas, kaupiasi skolos.
Skolų nesumažino pernai atlikta ligoninės restruktūrizacija, kuri, anot R. Lapkos, pasiteisino: įstaiga tapo kompaktiškesnė. “Mes įvykdėm, ką buvome žadėję, skirtingai, nei Sveikatos apsaugos ministerija, kuri netesėjo pažado grąžinti 227 tūkst. litų išeitinėms pašalpoms išmokėti,„ – teigė ligoninės vadovas.
Skęstančiųjų gelbėjimas…
Ligoninės steigėja ir dalininkė Kupiškio rajono savivaldybė ėmėsi gelbėti situaciją. Šių metų balandžio mėnesį rajono Tarybos leista atidaryti 200000 litų kreditinę liniją. Iki ji pradės veikti, laukiama banko sprendimo. Paklaustas, kokiu tikslu šie pinigai bus naudojami, vyriausias gydytojas teigė, jog bus siekiama sumažinti atlyginimų įsiskolinimus. Paminėta suma atitinka mėnesinį įstaigos atlyginimų fondą ir gali pasitarnauti uždelstiems pinigams išmokėti esant būtinybei: pvz., personalo darbuotojams ruošiant savo atžalas naujiems mokslo metams.
Šis rajono tarybos sprendimas iš esmės nekeičia esamos ligoninės padėties, tik šiek tiek sušvelnina ekonominę jos situaciją.
Skelbiamas 10 proc. atlyginimų padidinimas tėra tik nevykęs politinis žaidimas, mano gydytojas. Atsiskaitymas “Sodrai„ automatiškai sumažina pokyčius iki 6 procentų. Visiškas absurdas yra tai, jog žadama 10 proc. padidinti išmokas už ligoninės teikiamas pačias pigiausias paslaugas (slaugos lovadienio įkainis padidės 1 litu, konsultuojančių medikų paslaugos – šešiais, o brangiai atsieinančios chirurginės traumatologinės paslaugos išValstybinės ligonių kasos paramos nesulauks) ir iš tų pačių ligonių kasas papildžiusių išmokų turėtų būti keliami atlyginimai.
Nesuplanavus įstatymo numatyto atlyginimo padidėjimo, ligonių kasa grasina neskirti žadėtos papildomų 188 tūkst. litų sumos aštuoniems mėnesiams. Tačiau R. Lapkos teigimu, nuo liepos mėnesio ligoninės personalas turėtų gauti padidintus atlyginimus.
Sunku ne tik mums
„Kupiškio ligoninės finansinė situacija nėra išskirtinė“, – nenorėjo sutikti daktaras. Kol kas ji dar valdoma. Apie gydymo įstaigos griūtį kalbėti dar anksti.
Tiesa, lemiamas ligoninės tolesnio gyvavimo faktorius – senstantis personalas. Dauguma darbuotojų turi nemenką darbo stažą, o jauni specialistai nenori rizikuoti ir savo ateitį susieti su merdėjančia gydymo įstaiga. Nuo liepos 1 d. rezidentūrą baigę medikai įgis eurolicenziją, dokumentą, leidžiantį dairytis į ES valstybių gydymo įstaigas. R. Lapkos duomenimis, 80 proc. baigusių Lietuvos aukštąsias medicinos mokyklas absolventų nedirba pagal specialybę, o likę 20 proc. pasilieka didmiesčių klinikose arba iškeliauja svetur.
Galbūt reikėtų kelti klausimą, kaip išlaikyti mūsų mieste besidarbuojančius jaunus kvalifikuotus specialistus? “Medikai turi teisę rinktis, – mano R. Lapka, kalbėdamas apie gydytojų Aurelijaus ir Astos Umantų išvykimą iš Kupiškio. – Niekas specialistams dirbti netrukdo, aš asmeniškai taip pat nesikišu į jų veiklą.„ Jau minėjome, kad Ligonių kasos nustato paslaugų kiekį. Akušerijos – ginekologijos skyriaus išlaikyti Kupiškio ligoninėje, kaip ir daugelyje kitų rajonų gydymo įstaigose, neįmanoma. Skyrius galėtų gyvuoti dirbant mažiausiai keturiems gydytojams, priimant ne mažiau 300 gimdymų. Pagal gyventojų skaičių tokie reikalavimai yra neįvykdomi. Daktaras A. Umantas, vyriausiojo gydytojo nuomone, pasirinko įstaigą, kur šis skyrius dar egzistuoja, ir tai yra laisvas apsisprendimas. Dar konkrečiai nežinoma, kas pakeis jaunąjį specialistą.
Beje, ne vienas rajoninių ligoninių gydytojas priverstas dirbti keliose antraeilėse pareigose, viena įstaiga negali užtikrinti pakankamo atlyginimo.
Sistema išgyvena įtampą ir supriešinimą
Vis dažniau pasigirsta kupiškėnų pasipiktinimo balsų dėl mokamų paslaugų. Vyriausybės skelbiama propaganda apie nemokamą gydymą sprogsta lyg muilo burbulas vos pravėrus ligoninės duris. Anot vyriausiojo gydytojo, besigydantys asmenys turi susimokėti už vaistus ir tvarsliavą. Lovadieniai, pagalbinės chirurginės priemonės ligoniams nieko nekainuoja. Kupiškėnams skaudu, mano ligoninės vadovas, kai už gydymą tenka palikti nemažai pinigų. Jie pabrėžia, jog kituose rajonuose teikiamos lengvatos, tačiau su šiuo faktu pašnekovas nenorėjo sutikti.
„Neretai pacientų reikalavimai būna nemotyvuoti ir pernelyg aštrūs, neįvertinatys susiklosčiusios padėties“, – teigė R. Lapka. Sveikatos apsaugos sistemoje jis įžvelgia sąmoningą pacientų ir medikų supriešinimą: pvz., kvotomis apribodama vaistų skyrimo tvarką, ministerija tuo pačiu pateikia gyventojams nemokamą telefono numerį skundams dėl gydytojų vengimo išrašyti receptus.
„Įtampa juntama jau keletą metų iš eilės“ – , pripažįsta vyriausiasis gydytojas, tačiau nemano, jog tai turi tiesioginės įtakos medikams atliekant savo darbą, pasiaukojamai dirbantiems su pacientais. Į vis dažniau pasigirstančias gyventojų abejones, ar gydytojams nederėtų iš naujo duoti Hipokrato priesaiką, R. Lapka atsakė, jog tai galbūt labiau aktualu jaunosios kartos medikams, nes jo amžiaus specialistai priesaikos žodžių nepamiršo.
Sveikatos apsaugos ministerija, kaip jau spėjome įsitikinti, vykdo rajoninėms ligoninėms nepalankią politiką. Už nustatytų reikalavimų teikiant paslaugas nevykdymą gali būti atimta licencija. Tačiau, vyriausiojo gydytojos teigimu, daroma viskas, kad Kupiškio rajono ligoninė gyvuotų.
——-
Autorius: Gaila Matulytė