Kaimo turizmas į Lietuvos verslo pasaulį atkeliavo 1997 metais. Po metų Kupiškio rajone įsikūrė pirmoji tokio tipo sodyba Skverbų kaime, 2002 – aisiais Puožo ežero pakrantėje buvusios pieninės pastate atidaryti svečių poilsio namai. Šiemet įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos ūkio ministerija turizmo pritaikymui mūsų šalies regionams skiria 350 mln. litų. Tačiau kol kas kaimo turizmo sodybų savininkės Daiva Jackūnienė ir Genovaitė Plukienė aplinką tvarkosi ir ateities perspektyvas kuria savo lėšomis.
Turistams svarbu pramogos
Kupiškio rajone, Skverbų kaime, Daiva Jackūnienė, padedama vyro Kęstučio, įkūrė vieną pirmųjų kaimo turizmo sodybų. Prasidėjus vasarai, apsilankėme Pakalnės vardu vadinamoje šios šeimos sodyboje.
“Vasara – bene labiausiai įtemptas sezonas, – pasakojo D. Jackūnienė. – Reikia taip dirbti, kad išgyventum žiemą.” Kupiškyje nėra viešbučio, tad neišnaudotą rinkos erdvę užpildo kaimo turizmo sodybos, suteikiančios nakvynę, maitinimą, pramogas. Pradžioje čia buvo daug įvairių pramogų, tačiau šiuo metu verslininkė atsirinko tai, kas turi didžiausią paklausą. Pirmiausia tai – vanduo. Pro šalį tekanti Viešinta dovanoja bemaž didžiąją dalį pramogų: ant tvenkinio kranto veikia garinė pirtis, svečiai gali irstytis valtimis, važinėtis vandens dviračiais. Taip pat galima pamėtyti tinklinio ar krepšinio kamuolį.
Sodybos veikla apima dvi kategorijas: švenčių organizavimą ir ramų poilsį. Dauguma atvykstančiųjų vertina ramybę gamtoje, gryną pušyno orą, gražiai sutvarkytą aplinką. “Paprastumas ir natūralumas kainuoja daugiau, nei blizgesys,” – mano verslininkė.
Įstojus į Europos Sąjungą, jaučiamas didelis susidomėjimas poilsio zonomis Lietuvos kaime. Pakalnės sodyboje šiemet jau apsilankė keletas vokiečių. D. Jackūnienė teigė, kad svečių susižavėjimas yra tarsi savotiškas atlygis už triūsą: jau šešerius metus šeima tvarkosi pagal moderniausius reikalavimus, tad nemano, kad jie bus sugriežtinti, vadovaujantis ES įstatymais. Tiesa, prireikė nemažai pastangų, norint pasiekti Europos valstybių lygį, kai tuo tarpu vakariečiai kaimo turizmo verslą plėtojo apie 40 metų.
Nuo gegužės 1 d. sodyboje darbavosi penki skulptoriai, sukūrę 12 skulptūrų, kurias šiuo metu reikia “apgyvendinti”. Planuojama įrengti karčemą tiek pravažiuojantiems, tiek ilgėliau apsistojusiems pavaišinti. Paklausta apie naminių alkoholinių gėrimų legalizavimą, D. Jackūnienė negalėjo tam nepritarti. Kupiškėnų alus ypač vertinamas Turizmo mugėse, “Agrobalt” parodoje, tad leidimas sodybose iš savų grūdų, vaisių ar uogų gaminti regiono alkoholinius gėrimus ir jais vaišinti svečius būtų kulinarinio paveldo išsaugojimas.
… ir erdvės pojūtis
Alutį gurkšnojančią kompaniją sutikome ir antrojoje Kupiškio rajono kaimo turizmo sodyboje prie Puožo ežero, kur svečiai teigė esą labai patenkinti ramybe, puikiai įrengtais kambariais. Sodybos savininkė Amerikos lietuvė Genovaitė Plukienė, nuo 1992 metų pradėjusi tėvų žemės susigrąžinimo žygius, šį verslą plėtojanti tikėdama, kad tai naudinga mūsų kraštui. “Nesusipilsiu į butelį ežero vandens, nei žemės į kapus nenusinešiu, o gražiai sutvarkyta teritorija pasitarnaus poilsiui,” – svarstė šeimininkė. Didžiausia sodybos vertybe G. Plukienė laiko natūraliai išlaikytą erdvės pojūtį: jau daug dešimtmečių ošia liepų alėja, sutvarkytose Puožo ežero pakrantėse galima žvejoti, plaukioti valtimis. Ežere, užimančiame 24 ha plotą, pagautomis lydekomis neretai vaišinami sodyboje apsistoję svečiai.
Ši kaimo turizmo sodyba pradėjo veikti nuo 2002 metų rugpjūčio mėnesio. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti: netoliese esantys kemsynai prašosi gamtosaugininkų dėmesio. Tiek sodybos įsteigimas, tiek jos gyvavimas yra ponios G. Plukienės rūpestis. Šimonių seniūno ir rajono mero siūloma pagalba labai reikalinga.
Šeimininkė planuoja įkurti pirtį, norėtų turėtiporą arklių, sporto aikštelę.
Visus patogumus turinti sodyba įvertinta keturiais gandrais – puikiu kokybės ženklu. Vis dėlto, sodybos šeimininkės nuomone,didesnio užsieniečių dėmesio galima sulaukti tik subūrus kvalifikuotą aptarnaujantį personalą.
——-
Autorius: Gaila Matulytė