Ne paslaptis, kad todėl ir traukia šviesi jaunuomenė iš visų kampelių, kaip tie gandrai į šiltuosius kraštus laimės ieškoti. Nežinia kiek šilumos jie ten randa, tačiau sugrįžę gali drąsiai dėti savarankiškus žingsnius be tėvų ramentų po pažastimis ir susisukti sau naują lizdelį ar pasiieškoti naujesnio medelio kitoje palaukėje. “O kam grįžti, juk nėra čia ką veikti„ – tarsi teisindamiesi guodžiasi ne vienas miestelėnas, – šeštajame puslapyje mintija Edita Maželytė.
——-
Autorius: Edita Maželytė