2024 m. rugpjūčio 18 d. Antašavos miestelyje vyks neeilinė šventė. Minėsime 1863–1864 metų sukilimo 160-ąsias metines. Sukilime dalyvavo ir nemažai Antašavos krašto žmonių, kurių būriams vadovavo Eliziejus Liutkevičius ir kunigas Antanas Mackevičius. Nors su sukilėliais žiauriai susidorota, bet jų įžiebtas laisvės troškimo fakelas dega ir šiandien visų žmonių širdyse.
Praėjusią vasarą Kupiškio viešoji biblioteka kartu su Antašavos padaliniu vykdė vasaros poilsio pilietinio ir tautinio ugdymo projektą „1863 m. sukilėlių takais Antašavos apylinkėse“.
Dar neprasidėjus didžiajam 1863 metų sukilimui, visoje Lietuvoje buvo juntami įvairūs ginkluotų valstiečių bruzdėjimai. 1863–1864 sukilimo metai Lietuvoje – heroizmo laikotarpis, kada už Tėvynę mirti buvo kilnu ir garbinga.
Netoli Antašavos, Daršiškių kaimo miškelyje, yra simbolinis 1863 m. sukilėlių kapas, kur 1975 m. pastatytas medinis atminties ženklas (aut. A. Petrulis).
Pasak istorinių šaltinių, prie Antašavos vyko lemtingas susirėmimas, žinomas Daršiškių kautynių vardu.
Susirėmimas, pasibaigęs tragiškai ir būrio vadui Eliziejui Liutkevičiui, ir daugumai jo vadovaujamų vyrų.
Istoriniuose šaltiniuose taip pat teigiama, kad ir Palėvenės vienuolyno gyvenimas buvo susijęs su 1863 metų sukilimo įvykiais.
Projekto dalyviai lankėsi Antašavos ir Uoginių apylinkėse, ieškojo kautynių vietų. Vaikai bandė nustatyti sukilėlių judėjimo ir pasitraukimo maršrutus, sukilėlių slėpimo Palėvenės vienuolyne apylinkes. Pažiūrėję dokumentinį filmą „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ (tai pirmas filmas apie 1863 metų sukilimą, apie vieną jo vadų kunigą Antaną Mackevičių; filmavime dalyvavo ir grupė Antašavos krašto žmonių), vaikai piešdami įsivaizdavo, kaip galėjo atrodyti sukilėlių apranga, kokius turėjo ginklus, susikaupę kūrė atminties paminklus sukilėlių kapams. Pasibaigus projektui, Antašavos bibliotekos viena lauko siena pasipuošė didele nuotrauka, primenančia apie visai Lietuvai svarbius šio krašto įvykius.
Vaikų svajones sukurti atminimo ženklus sukilėliams įgyvendins Lietuvos medžio drožėjai, surengę šio rugpjūčio pradžioje plenerą.
Miestelio centre, aikštelėje tarp bažnyčios ir klebonijos, dūzgia pjūklai, girdisi kaltai ir pamažu iš didžiulių ąžuolo kamienų gimsta nepaprasti meno kūriniai.
Trys medžio drožėjai, susibūrę iš skirtingų Lietuvos vietovių, kuria koplytstulpius, skirtus pagerbti Antašavos dvaro sukilėliams ir vienam jų būrio vadų kunigui Antanui Mackevičiui.
Meistro Eugenijaus Rimdžiaus iš Pakruojo skulptūra „Už jūsų ir mūsų laisvę“ bus pastatyta Daršiškių miške, sukilėlių žūties vietoje.
Nerijaus Alšausko iš Tauragės koplytstulpis „Sukilėliai“ stovės taip pat Daršiškiuose prie rodyklės į sukilėlių žūties vietą.
O tautodailininko iš Garliavos Adolfo Teresiaus koplytstulpis „Sukilėlių motinoms“ bus pastatytas kapinėse prie Gikonių kaimo koplytėlės, kur gali būti palaidoti sukilėlių kūnai.
Drožėjas Vidas Jatulevičius iš Vabalninko koplytstulpį, skirtą kunigui Antanui Mackevičiui atminti, drožia namuose, todėl jo Antašavoje nepavyko pamatyti. Tačiau kolegos papasakojo, kad šio meistro kūrinys bus pastatytas Antašavos miestelio aikštėje, priešais varpinės bokštą.
Koplytstulpiai bus pašventinti rugpjūčio 18 d. Antašavoje per Šv. Hiacinto (Jackaus) atlaidus.
Visų šventės dalyvių laukia įspūdinga sukilėlių ir caro kareivių mūšio rekonstrukcija Antašavos dvaro kieme. Džiugu, kad Antašavos krašto sukilėliai nepamiršti, įamžinti ąžuolo skulptūrose, kurios saugos lietuvių tautos laisvės troškimą.
Virginija VANAGIENĖ,
Antašavos padalinio bibliotekininkė
