Jurga BANIONIENĖ Autobusų stotis – savotiškas miesto veidas, kurį pirmiausia pamato atvykę svečiai. Būtent nuo jos neretai prasideda pažintis su nauja vieta. Apleista Kupiškio autobusų stotis seniai buvo tapusi miesto gėda. Primenanti sovietinius metus, neišvaizdi, aptrupėjusiomis sienomis, apie tokias puošmenas, kaip gėlynai, nėra ką ir kalbėti. Ne
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Sausra – drėgmės stoka, sauso, karšto oro metas. Taip aiškinama šio žodžio reikšmė žodyne. Betgi sausra gali reikštis ne tik gamtoje. Šiuo žodžiu galime nusakyti ir minčių, ir jausmų, ir emocijų, pagaliau ir protingų sprendimų stoką. Ar ta sausra šiuo metu yra apėmusi mūsų viešąjį
Ada DVARIONAITĖ Susikalbame žodžiais. Kiek jų turime, tiek esame žmonės, kokie jie – tokie ir mes. Mokslininkai sako, kad žodis gali pakeisti net žmogaus ląstelių DNR. Įstrigo į atmintį vieno dokumentinio filmo keli faktai: žmogus per gyvenimą vidutiniškai perskaito apie 1 tūkstantį knygų, susitinka, artimiau susipažįsta su
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="177"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Lietuvoje esama dviejų tipų nedidelių miestų: vieni jų viešosiose erdvėse turi mažosios skulptūros kūrinių, o antri, deja, ne. Kuo skiriasi šie dviejų rūšių miestai ir kokią įtaką tai daro miesto žmonių elgsenai, mąstymui, mentalitetui, pasaulėžiūrai? Vakarų vizualiųjų menų teorijoje įprasta
Nomeda SIMĖNIENĖ Žodžio „Sąjūdis“ gamoje tiek spalvų, kad apibrėžti tai, kas į jį sutelpa, iš tiesų nelengva. 1988 metai – tiesiog naujo gyvenimo ciklo pradžia. Tai, apie ką kalbėjome tik su artimiausiais žmonėmis ir tik pusbalsiu, staiga tapo vieša. Neįtikimas jausmas, kai savadarbe vėliavėle pasipuošęs eini gatve,
Audinga SATKŪNAITĖ Mano pažintis su Kupiškiu trunka beveik metus. Ar lengva gyventi mažame mieste, iš kurio nesi kilusi? Taip, nes tavęs nesieja jokie sentimentai ar prisiminimai, lengviau matyti ir kalbėti apie tai, ko galbūt nepasako „savi“. Kartu ir ne, kadangi jei nepažįsti Petrutės, kuri tau davė
Esu toks žmogus, kuris labiau tiki žmogaus prigimtiniais stebuklais negu Pasaulio banko prognozėmis. Taip pat tikiu, kad žmogui negana būti darbuotoju labai didelėje gamykloje ar fabrike, lenktyniaujančiame siuvėjų arba verpėjų skaičiumi su Kinija. Aš manau, kad žmogui reikia dar kažko daugiau. Kai kas įsivaizduoja, kad
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Gyvename išties nuostabiu laiku. Šiandien socialinis gyvenimas nėra įspraustas į griežtus rėmus, kaip buvo totalitarizmo laikotarpiu. Galime keliauti, pažinti pasaulį. Nevaikštome visi vienodai apkirpti, apsivilkę tokiais pat pilkais apdarais lyg uniforma. Yra daugiau gyvenimo spalvų, atspalvių ir saviraiškos būdų. Greičiau linkstame į kitą kraštutinumą
Ramūnas ČIČELIS „Marginalo“ sąvoka Vakarų kultūros ir politikos istorijoje yra labai sena. Lotynų kalba šis žodis reiškia asmens buvimą paribiuose, mažesnę galią ir įtaką tam asmeniui ar grupei, kuri yra centre. Rašytoja, pedagogė Vanda Juknaitė beveik prieš du dešimtmečius universiteto auditorijoje ir ne tik joje yra gana
Žiedūnė KIZNYTĖ Partizaninio karo tema man, ko gero, yra artimiausia iš visų istorijos temų. Šiuos kovotojus aš pažįstu: suprantu jų pasirinkimo ir kovos motyvus, suvokiu, ką jie aukojo vardan laisvės, žinau dalies jų profesijas. Svarbiausia, gerai įsisąmoninau vieną esminį dalyką – jie nebuvo superherojai, o viso
Aleksandras VALENTAS Apklausa „Vizija Kupiškiui“, publikuota „Kupiškėnų minčių“ puslapiuose drauge su jaunimo kupiškėnams platinama anketa išprovokavo keletą įžvalgų diskusijai, kuri spontaniškai kyla ir nurimsta socialinių tinklų forumuose. Klausimas, koks yra Kupiškis, lemia ir Kupiškio ateities projekciją, o ji svarbi visiems kupiškėnams, paliečia stygas kiekvieno sieloje, arti
Ramūnas ČIČELIS Šio komentaro pretekstas yra po truputį istorine tampanti įtampa tarp XX amžiaus paskutinio dešimtmečio Lietuvos kaimo realijų ir kintančios šiandienos padėties. Dar prieš du dešimtmečius kaimas ir intelektas buvo, su retomis išimtimis, oksimoronas – nesutaikomų priešybių junginys. Tuometiniame kaime kur kas rečiau nei tarpukario
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Smagu, kad pastaraisiais metais turime Unės Babickaitės profesionalių teatrų festivalį „Art do“, kad esame ne blogesni bent už rokiškėnus, kurie panašų teatrų festivalį rengia seniai. Žiūrovų didele stoka, turint galvoje keletą svarių aplinkybių, irgi negalime skųstis. Visgi jų galėjo būti daugiau. Manau tik, kad dešimt
Nomeda SIMĖNIENĖ Antai porą savaičių nerimsta aistros Kupiškio techninio sporto padangėje. Pagal viską, tai dar ne pabaiga. Tęsinį greičiausiai turės vieno iš klubo vadovų pareiškimas policijai ištirti jo vardu suklastotą raštą. Gal ir dar daugiau kas išlįs. Atrodytų, laikraštis per daug dėmesio skiria tarpusavyje konfliktuojantiems sporto
Jurgita ŽIUKAITĖ Kaip pasakoje be galo – užkliuvo varčios ir vėl iš pradžios. Taip galima apibūdinti lyg mantrą nuolat kartojamą ir eskaluojamą emigrantų susigrąžinimo temą. Įvairiais lygmenimis ieškoma priemonių jiems prisivilioti, kaltų dėl jų išvykimo ir pan. Net prezidentė buvo susikvietusi savivaldybių merus ant kilimėlio, siekdama
Ramūnas ČIČELIS Rašytojas Ričardas Gavelis prieš daugiau nei penkiolika metų neprilygstamuose savo publicistikos straipsniuose rašė apie vieną labiausiai šių laikų Lietuvoje įsišaknijusią problemą – valdininkų klasę, kuri leidžia sau beveik viską ir uzurpuoja valdžią iš teisėtuose rinkimuose į Seimą išrinktų parlamentarų. Šiandien matydamas, kaip gyvename, R.
