Nuo šeštadienio, kovo 1 d., iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas. Primename, kad praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos,
Atšalus orams telkiniai po truputį pradeda dengtis ledu, ir žvejoti ruošiasi poledinės žūklės mėgėjai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įspėja, kad saugiai žvejybai reikia storo ledo sluoksnio, todėl ragina poledinės žvejybos mėgėjus nerizikuoti, pasirūpinti savo saugumu. Ne visi vandens telkiniai užšąla vienodai – pratekančių, daug versmių turinčių
Žvejyba – tai populiarus hobis, kuriame teisingai parinkti masalai gali lemti sėkmingą laimikį. Kiekviena žuvų rūšis reikalauja specifinių masalų, kurie atitinka jų mitybos įpročius, gyvenamąją aplinką, aktyvumo lygį ir pan. Taigi šį kartą aptarsime populiariausius pasirinkimus, priklausomai nuo konkrečios žuvų rūšies. Tai prisidės prie efektyvesnės
Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatyta, kad rugpjūčio 15 d., per Žolinę, visi asmenys gali žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (neišnuomotuose telkiniuose), išskyrus Mėgėjų žvejybos taisyklių 1 ir 6 prieduose nurodytus vandens telkinius. Taip pat
Nuo kitų metų dvigubai padidės mėgėjų žvejybos leidimų kainos, tačiau mažiau nei buvo planuota. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, bus mokama: dviem paroms – 3 eurai; mėnesiui – 10 eurų; metams – 30 eurų. Tai antradienį nutarė Seimas, priėmęs Mėgėjų
Aplinkos ministerija primena, kad nuo rytojaus, lapkričio 1 d., bus draudžiama žvejoti šamus. Šis draudimas tęsis iki balandžio 1 d. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama gaudyti marguosius upėtakius ir sykus. Siekiant apsaugoti neršiančias lašišas, šlakius ir marguosius upėtakius, iki gruodžio 31
Žvejojanti moteris nėra jokia naujiena, nors vyrus gerokai dažniau pamatysi su meškere rankose. Visą vasarą prie marių ar Pyragių ežero buvo galima sutikti aistringą žveję Svitlaną Ostafichuk iš Ukrainos. Moteris žvejoja nuo vaikystės. Visa ji prabėgo prie Pietinio Bugo upės, o žvejyba užkrėtė broliai. Ukrainietei
Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 30 d. – sterkus. Iki balandžio 30 d. tęsiasi prieš mėnesį prasidėjęs
Siekiant išlaikyti gerą žuvų išteklių būklę ir saugoti trofėjinio dydžio žuvis keičiama limituotos žvejybos tvarka. Kai kuriuose vandens telkiniuose ilginama lašišų ir šlakių žvejybos draudimų trukmė, griežtinamos žvejybos sąlygos, atsiranda naujų vandens telkinių, kuriuose bus leidžiama povandeninė žūklė. Taip pat sudarytas vandens telkinių, kuriuose bus
Nuo šiandien, kovo 1 d., draudžiama gaudyti kiršlius ir sterkus. Kiršlių žvejoti nebus galima du su puse mėnesio – iki gegužės 15 dienos, o sterkų dar ilgiau – iki gegužės 31 dienos, primena aplinkosaugininkai. Sugavus tokias žuvis, gali tekti sumokėti baudą iki 300 eurų ir atlyginti
Vasario 1 d. įsigalioja lydekų žvejybos draudimas, kuris tęsis iki balandžio 30 d. Jo tikslas – apsaugoti besirengiančias neršti ir jau neršiančias lydekas, pagausinti šių vertingų plėšriųjų žuvų išteklius. Vėgėlės jau išneršė, todėl jas žvejoti bus galima. Per visą lydekų žvejybos draudimo laikotarpį aplinkos apsaugos valstybinės
Griežti karantino reikalavimai suvaržė medžiotojų ir žvejų veiklą. Jie negalėjo išvažiuoti į kitas savivaldybes, neliko medžioklių su varovais, o žvejai turėjo apsiriboti tik vietine žūkle. Kaip per karantiną sekasi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriui, kalbėjomės su valdybos pirmininku Bronislovu Domža. Jurga BANIONIENĖ Apribojimai – be
Karantiną švelninti planuojama, bet ribojimų tarp savivaldybių panaikinti dar tikrai neketinama. Šis draudimas erzina žvejus iš kaimyninių rajonų, kurie prasidėjus poledinės žūklės sezonui masiškai nutūpdavo žuvingumu garsėjančių Kupiškio marių ledą. Antras karantinas smaugia ir su žvejyba vienaip ar kitaip susijusį smulkųjį verslą – netenkama didelės
Metų pradžia gera proga ne tik apžvelgti nuveiktus darbus, bet ir prisiminti būsimos veiklos niuansus, tvarką, taisykles. Ta intencija pasikalbėjome su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės žinovu Gaudentu Baikausku. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Pasak G. Baikausko, šiuo metu pravartu žvejams ir medžiotojams priminti žūklės ir medžioklės
[caption id="attachment_3176" align="alignright" width="1225"] Vytautui Šateikai savo laimikį buvo nelengva išlaikyti ant rankų.Nuotraukos iš Vytauto Šateikos asmeninio albumo[/caption] Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Šiemet kupiškėnams labai sėkmingas žvejybos sezonas, ypač Kupiškio mariose. Ne vienas yra pasigyręs, kad čia sugavo didelių žuvų. Rugsėjo 16 diena buvo sėkminga ir užkietėjusiam žvejui mėgėjui Vytautui
Ne naujiena, kad Kupiškio mariose knibždėte knibžda žuvų. Tai kaskart patvirtina ir įspūdingas žvejų laimikis. Ši vasara, ypač liepos mėnuo, įsimintina ir žvejui iš Palėvenėlės Romualdui Kavoliūnui. Vyrui tuo metu žuvaujant dugnine meškere užkibo didžiulis šamas. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Galvojo, kad kelmas „Žvejojau vakare Palėvenėlės kaime. Iš pradžių pagalvojau, kad
