Upiniai bebrai (lot. Castor fiber) yra vieni aktyviausių ekosistemų inžinierių. Jie geba iš esmės pakeisti aplinką: statyti užtvankas, formuoti šlapynes ir reguliuoti vandens lygį. Tačiau pavasarį, ruošiantis naujai vadai, šių stambiausių Lietuvos graužikų veikla suintensyvėja ir neretai sukelia nemažai problemų miškams, žemės ūkiui ir melioracijos
Ankstyvas pavasaris – sulos tekėjimo metas. Gal dėl naudingų jos medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių. Deja, ne visi moka tekinti sulą nepakenkdami medžiams, todėl Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena svarbiausias sulos tekinimo
Prasidėjus pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas svarbi ir prasminga iniciatyva, bet kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą. Uždari inkilai su landa Dažniausiai keliami uždari, turintys apvalią angą-landą,
Stora sniego danga su kieta ledo pluta paviršiuje – tikras iššūkis miško gyvūnams. Ypač šiuo metų laiku sudėtinga kurapkoms – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems saugomiems paukščiams. Todėl Valstybinių miškų urėdija (VMU) organizuoja gamtosauginę akciją, skirtą padėti kurapkoms išgyventi šią sunkią žiemą. Rūpinasi maistu ir slėptuvių įrengimu Į
Pasibaigus šventiniam laikotarpiui ir artėjant Trijų Karalių šventei, gyventojai nupuošia namuose stovėjusius kalėdinius medelius. Vieni per šventes rinkosi gyvą medelį vazone, kiti – kirstą eglutę ar kėnį, treti namų jaukumą kūrė eglišakėmis. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena: svarbu žinoti, kaip po švenčių tvarkyti medelius atsakingai – kad jie neatsidurtų prie konteinerių
Jau devynioliktus metus Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia gyventojus į kasmetinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Kalėdos – artumo, bendrumo ir rūpestingumo šventė, todėl miškininkai nemokamai dalins eglių ir pušų šakas. Kai tradicija virsta atsakomybe Visos šakos surenkamos atsakingai, nepažeidžiant miško ekosistemos, todėl tūkstančiai namų
Šiuo metu šalies miškai skamba nuo neįprastų garsų – prasidėjo tauriųjų elnių ruja, kuomet šie savo baubimu kviečia pateles poruotis. Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia visuomenę kartu su miškininkais patirti šį ypatingą gamtos reiškinį – tai ne tik galimybė išgirsti baubiančius elnius, o taip pat
Įsibėgėjant aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, Valstybinių miškų urėdija ragina elgtis atsakingai – keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške leidžiama važiuoti tik keliais. Griežtai draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, raistais, priešgaisrinėmis juostomis, miško paklote ar pažintiniais takais. Miško keliai skirti visiems lankytojams, todėl
Daugiau nei 40 sodinimo vietų visoje Lietuvoje balandžio 12 dieną šimtai Lietuvos žmonių kartu su miškininkais sodino miškus. Šių metų miškų sodinimo talka „Nacionalinis miškasodis“ skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Miškasodį organizavo Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija. Šioje miško sodinimo talkoje, kuri Kupiškio rajone vyko Subačiaus
Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į Nacionalinį miškasodį – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur oš tavo laisvės miškas? Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama šventė bendram
Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsiruošus grybauti ar uogauti, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų. Atvykęs į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti
Lietuvoje vyraujanti aukšta oro temperatūra ir nedidelis kritulių kiekis – itin palankūs veiksniai miško gaisrams kilti. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 29 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 35 miško gaisrai 6,01 ha plote, o 2023 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje
Praėjusį šeštadienį, balandžio 20 dieną, visoje Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis – didžiausia kasmetinė medžių sodinimo šventė. Šiemet ji skirta Lietuvos dainų šventės šimtmečiui ir įprasmino Dainų šventės temą „Kad giria žaliuotų“. Pasiektas ir šio miškasodžio tikslas – pasodinta 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Prie šio tikslo prisidėjo
Jau rašėme apie privačių asmenų patirtį įveisiant naujus miškus. Pastaruoju metu europinė parama šiai veiklos sričiai nebeteikiama ir privačios žemės savininkai nebesuinteresuoti savo žemės plotuose sodinti miško. Taigi naujų miškų įveisimas, atsodinimas tęsiamas beveik tik valstybiniuose miškuose. Apie šį procesą Lietuvoje ir Kupiškio rajone pasiteiravome Valstybinių
Gruodžio 19 d. 12.00–16.00 val. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos eglių ir pušų šakas. Šiemet eglišakių dalijimo vietų visoje Lietuvoje – daugiau nei 50. Akcijos vietų sąrašą ir
Šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos.
