Linas Kojala.ELTA / Julius Kalinskas nuotrauka „Tai – ne mano karas.“ Ši po pokalbio su Vladimiru Putinu pasakyta Donaldo Trumpo tezė iliustruoja pastarųjų mėnesių įvykius. Jungtinės Valstijos vienoje pusėje, Europa / Ukraina – kitoje. Jos sprendžia skirtingas problemas. Vašingtonui svarbu procesas. Tą pirmasis anonsavo viceprezidentas JD Vance’as, kurio įtaką užsienio
Linas Kojala. ELTA / Julius Kalinskas nuotrauka „Šalta“, – sakė Grenlandijoje apsilankęs viceprezidentas J. D. Vance’as. Ir pridūrė viešai nevartotiną žodį. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentai retai kada yra nelaukiami svečiai. Bet šį sykį buvo būtent taip. Politikas negailėjo kritikos NATO sąjungininkei Danijai teigdamas, kad ši neatlieka gero
Tarptautinė politika išgyvena žemės drebėjimą. Po Šaltojo karo pabaigos atrodė, kad įsitvirtinta taisyklėmis grįsta sistema. Visų valstybių suverenitetas laikomas lygiaverčiu. Mažos valstybės sėdi prie vieno stalo su didžiosiomis. Nors pastarosios galingesnės, tai nėra viską lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje Lietuvos ir Vokietijos svoris skiriasi, tačiau abi
Penktadienio vakarą Vašingtone vykęs Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas pasisuko netikėta linkme. Mineralų susitarimas nebuvo pasirašytas, o Ukrainos lyderis buvo de facto išvarytas iš Baltųjų rūmų, teigia Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala. Anot jo, tai verčia abejoti, ar tolimesni santykiai
Donaldas Trampas kursto aistras apie Grenlandijos įsigijimą. Galbūt tai neturėtų stebinti. Juk Trampas praturtėjo plėtodamas nekilnojamojo turto projektus, o šis turbūt pretenduotų į didžiausio sandorio pasaulio istorijoje titulą. Tiesa, vertinimai, kiek Grenlandija galėtų kainuoti, svyruoja nuo kuklių 12 milijardų iki daugiau nei 1 trilijono dolerių. Esminė dilema
Linas Kojala Realios Katalonijos nepriklausomybės tikimybė nėra didelė, bet politinio stabilumo tikėtis Ispanijoje artimiausiu metu nereikėtų. Spalio 27 dieną Katalonijos regioninis parlamentas paskelbė nepriklausomybę. Toks sprendimas priimtas nepaisant fakto, kad bendro susitarimo nebuvo – didelė dalis Katalonijos nenori nepriklausomybės. Tą įrodo ne tik protestai gatvėse, bet ir
