Žmogų galime palyginti su medžiu. Pirmoje gyvenimo pusėje medis auga aukštyn, į plotį, ieško šviesos, šakojasi, skleidžia sodrią lapiją. Pirmenybę teikia išorei, išsikovoja vietą pasaulyje, po Saule. Antroje gyvenimo pusėje augimas persikelia į vidų, į gylį. Šaknys skverbiasi į gelmę, giliausiuose sluoksniuose ieško vandens. Kamienas
Juras EIDUKASPsichologas Gebėjimas jausti kitų žmonių nuotaiką, būsenas, empatija nėra ypatinga dvasinė dovana. Jos ištakos – vaikystėje, kai vaikui buvo draudžiama būti egoistu. Kai teko įprasti nuolat būti budriam, jausti kitų nuotaikas, priimti į save, sugerti jų skausmą, aukotis, išnykti dėl svetimos gerovės. Taip vaikas susidėlioja išgyvenimo
Juras EIDUKAS, psichologas Šiandieną esu pažeidžiamas. Žinau, kad nieko nežinau. Mano planavimo horizontas – gal savaitė, o gal tik diena. Ištekliai riboti. Neapibrėžtumas spaudžia mane. Jis persmelkia kūną, santykius, vidų, susvyruoja prasmė gyventi. Auga nerimas. Bandau kauptis, dėlioti, konstruoti kokią nors veiklą. Suprantu, magijos ritualai silpnina nerimą. Neapibrėžtumo
[caption id="attachment_6503" align="alignright" width="300"] Juras Eidukas Kupiškį neblogai pažįsta, nes čia jis lankėsi nuo pat vaikystės.Nuotrauka iš asmeninio Juro Eiduko albumo[/caption] Kito žmogaus žvilgsnio reikia todėl, kad vietiniai savo miestą galėtų pamatyti kitomis akimis. Tai, ką pastebi ir pajaučia į Kupiškį trumpam užsukęs svečias, gali būti
