Aleksandras VALENTAS Lietuvos rašytojų sąjungos buveinės Vilniuje prieglobstyje išlikusioje kavinukėje, tik išmainiusioje „Suokalbio“ pavadinimą į „Salioną“, vis dar bandančioje išsaugoti į sienas įsigėrusio bohemiško laikmečio kvapą, neskubių, bet aistringų, retai visiškai blaivių pokalbių, prasidedančių nuo „būti ar nebūti?“, „aš tave gerbiu, o Tu mane?“ ir pasibaigiančių
Prieš porą savaičių Seimo senojoje posėdžių salėje, dabar pavadintoje Kovo 11-osios vardu, vyko Romualdo Ozolo 80-mečiui paminėti skirta konferencija. Trūko jo – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigimo iniciatoriaus, lyderio, stratego, Nepriklausomybės Akto signataro, politiko, filosofo, rašytojo, poeto, o tiems, kurie jį trumpiau ar ilgiau pažinojome, –
Tik mažos dalies žmonių gyvenimas įsišaknija vienoje ir toje pačioje vietoje, kur gimė. Įvairiuose Lietuvos kampeliuose buriasi miesto alumnai, kurie įrodo, kad vidiniai saitai su gimtaisiais kraštais gali būti netgi svarbesni nei fiziniai. Apie santykius su Kupiškio kraštu ir kitą gyvenimo prasmę pasikalbėjome su žurnalistu,
Aleksandras VALENTAS Apklausa „Vizija Kupiškiui“, publikuota „Kupiškėnų minčių“ puslapiuose drauge su jaunimo kupiškėnams platinama anketa išprovokavo keletą įžvalgų diskusijai, kuri spontaniškai kyla ir nurimsta socialinių tinklų forumuose. Klausimas, koks yra Kupiškis, lemia ir Kupiškio ateities projekciją, o ji svarbi visiems kupiškėnams, paliečia stygas kiekvieno sieloje, arti
