Prieš keletą metų Kupiškyje susibūrę ledinių maudynių entuziastai yra geras bendruomeniškumo pavyzdys. Nėra savaitgalio, kad jie nenertų į šaltą Pyragių ežerą. Ledinių Kupiškio ruonių maudynės tęsiasi ir žiemai pasibaigus, beveik ištisus metus. Šiandien bendruomenė vienija apie 25 narius, o kai prisijungia nenuolatiniai ruoniai, susidaro ir visas
„Jei ne auksinės vasaros“ – taip savo susitikimą su kupiškėnais balandžio 4 dieną Kupiškio etnografijos muziejuje buvo pavadinęs rašytojas, publicistas, režisierius Vytautas V. Landsbergis. Susitikimo dalyviams parengta programa neatsitiktinai pavadinta žodžiais iš partizaniškos dainos. Per renginį kalbėta apie Lietuvos istoriją, istorinę atmintį, apie tautiškumo ir
Būsima profesionali džiazo dainininkė Agnė Repečkaitė, studijuojanti Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, į gimtąjį Kupiškį vis dažniau atvyksta su džiazo ir apskritai muzikos populiarinimo misija. Neseniai ji ir pirmą solinį savo koncertą surengė būtent gimtajame mieste. Po koncerto sutarėme pasikalbėti per velykines studentų atostogas, kai Agnė
Balandžio pradžioje Kupiškio viešojoje bibliotekoje įdiegta savitarnos sistema. Tai galimybė skaitytojams knygas pasiimti ir grąžinti savarankiškai. Naudotis savitarnos sistema paprasta, o kilus klausimams, bibliotekos darbuotojai visada pasirengę padėti ir pakonsultuoti. Įrenginys vienu kartu gali išduoti ar grąžinti iki penkių knygų. Norint leidinius pasiskolinti, reikės turėti skaitytojo
Neseniai Palėvenės dominikonų vienuolyne posėdžiavo tvarkybos darbų komisija, priėmusi dalį jau atliktų darbų. Atliktas rūsio sienų ir skliautų mūro fragmentinis restauravimas, stogo medinių konstrukcijų (gegnių, sijų) remonto darbai, maksimaliai išsaugant išlikusias autentiškas konstrukcijas, čerpėmis uždengtas stogas, restauruotos vidinės kaminų mūro dalys, atstatytos netektys, įrengta kritulių surinkimo
Kupiškėnai Darius Samulionis ir jo mama Vanda Samulionienė padovanojo Kupiškio etnografijos muziejui Kupiškio krašto kalvio Petro Buzo (1836–1916) XIX a. pab.–XX a. pr. kaltinį kryžių. Antkapinis paminklas – kryžius – stovėjo Skapiškio kapinėse ant Konstantino Greibaus šeimos kapo (senelių kapas). 1994 m. įrašytas į Kultūros vertybių
Su studentu kupiškėnu Luku Kavaliausku susipažinome per fotografijų parodos „Kupiškėnų portretai Juozo Karazijos fotografijose. 1930“ pristatymo renginį kovo 11 dieną Kupiškio kultūros centre. Jis buvo šios parodos iniciatorius. Po renginio su Luku pasikalbėjome apie studijas, darbą, laisvalaikio užsiėmimus ir gimtąjį Kupiškį. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kaip atrado save ir istoriją „Esu
Artėja šv. Velykos – Kristaus Prisikėlimo, dvasinio ir gamtos atbudimo po sąstingio, po žiemos šventė. Marginsime kiaušinius. Jie karaliauja ant šventinio valgių stalo ir simbolizuoja kosmosą, gyvybę, vaisingumą. Ko gero, per Velykas daugiau patiekalų galėtų ir nebūti. Margučiai visuomet sukurs šventinę atmosferą, suvienys juos marginančius
Nauja mokslinės biografijos knyga „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ savo gerbėjus pradžiugino kraštietė, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė. Kovo 23 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje surengtos šios knygos sutiktuvės, kur dalyvavo šio leidinio recenzentas, Krekenavos bazilikos rektorius, Panevėžio krašto garbės pilietis kunigas dr. Gediminas Jankūnas,
Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, o laureatams už įsimintiniausius, ryškiausius darbus įteiktos metų nominacijos. Devynioliktą kartą Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos organizuotame renginyje visuomenei pristatyti ryškiausi vaikų,
Gimtoji tarmė – dvasinės žmogaus kultūros dalis, kurią svarbu išsaugoti. „Man kupiškėnų tarmė – pati gražiausia. Didžiuojuosi, kad ją moku“, – sako kupiškėnų tarmės žinovė, jos puoselėtoja Eglė Raišienė. Gydytoja psichiatrė, kilusi iš Kupiškio krašto, šiandien gyvena Rokiškyje, bet gimtosiose vietose yra dažna viešnia. Puoselėja senelio
Vaikystės žaislai kiekvienam kelia sentimentų. Retai tuos žaislus išsaugome savo vaikams. Dažniausiai jie lieka tik mūsų prisiminimuose, senose nuotraukose. Pamatyti vaikystės žaislus galima nebent muziejuose ar pas jų kolekcionierius. Tokia galimybė šiuo metu yra ir Kupiškio viešojoje bibliotekoje, čia veikia senų žaislų paroda „Tiltų į Šiandieną
Lietuvos nacionaliniame kultūros centre kovo 7 dieną pagerbti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyti šiaudinių sodų rišimo tradicijos puoselėtojai. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Į šį renginį pakviestos ir sodų rišimo tradicijas puoselėjančios kupiškėnės Danutė Palaimienė, Ilona Mikulėnienė. Renginyje dalyvavo ir kaimynės iš Vabalninko Zita Kumpelienė ir
Pagrindiniai šventiniai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai Kupiškyje nuvilnijo pirmadienį. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje pusiaudienį iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, iššautos pagarbos salvės, skambėjo sveikinimai. Taip pat pagerbtos pilietiškiausios klasės, surengtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtas bėgimas. Po pietų Kupiškio kultūros centre vykusiame proginiame koncerte „Laisvės
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10 dieną, Kupiškio kultūros centras kvietė į du renginius, susijusius su buvusiais kupiškėnais studentais. Fojė pristatytos dvi parodos: „Gamtos portretai Jono Kalvelio fotografijose“ ir „Kupiškėnų portretai Juozo Karazijos fotografijose. 1930 m.“. Pastaroji paroda surengta istorijos studento Luko Kavaliausko iniciatyva. Po šių parodų
Pasikalbėti apie vaikystę, patį nuostabiausią, įsimintiniausią gyvenimo tarpsnį, ne kasdien pasitaiko tokia galimybė. Lekiame, skubame, pasinėrę į rimtus darbus. Bet šiek tiek stabtelėti ir prisiminti šį laiką buvo gera proga atėjus į kauniečio Sauliaus Baltrūno knygos „Bimbalmūšys“ sutiktuves vasario 29 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Kaip vaikas, užaugęs
