DO UNKSTI
Vilė LEŠČINSKIENĖ Tyku švyku kaimi, nė gyvos dvosios. Sniegų drėbia, tik vėlnio vesėlios tatrūksta. Karvytas stovi susgūžį, kažkėno iš vokaro išvastos, motos, kad šiaudais liuobtos, do gerai neišsišėrį. Rokuok, gegužio mano. Unkstyvoji paukštyta snapėlį galunda, o vėlyvoji – akelas. Ošei musėt būsiu palada, šmotas devynių, o do