Jūratė Jankevičiūtė.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“ Gydytoja patologė anatomė, medicinos mokslų daktarė Jūratė Jankevičiūtė gimė 1925 m. spalio 25 d. Šilaikiškyje. „Kupiškėnų enciklopedijos“ duomenimis, anksti neteko tėvo, buvo globojama tetos ir su ja gyveno Marijampolėje. 1935–1943 m. mokėsi šio miesto mergaičių gimnazijoje. 1944 m. įstojo į
Diana Glemžaitė.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“, Poetei, partizanei Dianai Romualdai Glemžaitei-Bulovienei šių metų spalio 29 d. būtų sukakę 90 metų. Deja, šios talentingos moters, savo šalies patriotės, netekome 1949 metų lapkričio 14 d. Ji kartu su savo vyru ir kitais keturiais partizanais žuvo Plunksnočių miške (Rokiškio
Rašytoja Agnė Lukšytė. Nuotrauka iš Kupiškio viešosios bibliotekos aplankoRašytoja Agnė Lukšytė-Meiliūnienė gimė 1920 m. spalio 23 d. Subačiaus vienkiemyje netoli miestelio. 1927 m. pradėjo lankyti Subačiaus pradžios mokyklą, 1931–1939 m. mokėsi Panevėžio valstybinėje mergaičių gimnazijoje. 1939–1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbą ir
Gydytojas, politikas, žodynininkas Kazimieras Jokantas. Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“, V., 2006Valiukiškio žemė driekėsi pakupiais, įsiterpdama tarp Kuosėnų, Duoniūnų ir Čivonių kaimų laukų. Čia Jonas Jokantas ir Ona Dravidžiūtė iš Kuosėnų ir susilaukė pirmagimio Kazimiero, vėliau dukters Emilijos, sūnaus Antano. Gyvenimo datosPolitikas, gydytojas, žodynininkas Kazimieras
Egidija Jankauskienė.Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“, V., 2006Iš Kupiškio kilusi chemikė, fizinių mokslų daktarė Egidija Jankauskienė-Lukšytė spalio 24 d. švęs 75 metų sukaktį. Nuo pat vidurinės mokyklos baigimo ji gyvena Vilniuje, tačiau savo gimtinei puoselėja didžiulę meilę: visada skaito Kupiškio naujienas, stengiasi aplankyti čia gyvenančius gimines,
Atnaujintos dailininkės Veronikos Šleivytės darbų ekspozicijos. Praėjusį penktadienį dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerijos kiemelis atgijo. Sulaukta gausaus būrio lankytojų, nes proga susitikti neeilinė – minėtas galerijos įkūrimo 30 metų jubiliejus. Nors gausus V. Šleivytės kūrybinis palikimas išsibarstęs po visą Lietuvą, daugiausia jos darbų saugoma būtent
Akušerė ir kraštotyrininkė Stefanija Glemžaitė jaunystėje. Nuotrauka iš Kupiškio viešosios bibliotekos aplankoAkušerė ir kraštotyrininkė Stefanija Glemžaitė gimė 1885 m. spalio 10 d. Kupiškyje. Jos sesuo Elvyra Dulaitienė (1893–1958) apie šeimą yra rašiusi: „Abu tėvai kilę iš valstiečių. Tėvas iš pat jaunystės dirbo Kupiškio vaistinėje provizoriaus
Antanas Pedišius.Nuotrauka iš "Kupiškėnų enciklopedijos“ II tomo, V., 2012.Spalio 13 d. sukaks 75-eri metai mūsų kraštiečiui Antanui Pedišiui, energetikui, technologijos mokslų habilituotam daktarui.„Kupiškėnų enciklopedijoje“ apie šį mokslininką rašoma, kad jis gimė Tatkonyse, 1946–1947 metais mokėsi šio kaimo pradinėje mokykloje. Kai 1947 metais šeima buvo ištremta
Pastaruoju metu Kupiškyje statomas tik vienas kitas individualus gyvenamasis namas, o daugiabučių namų statybą pakeitė jų atnaujinimo darbai.Autorės nuotraukaIstorijos tėkmė ne kartą keitė Kupiškio miesto statusą. Savo gyvavimo pradžioje miestas buvo karališkųjų valdų centras. Vėliau ilgą laiką Kupiškis – seniūnijos centras. Turėjo ir savarankiškos miesto
Noriūnų dvaras.Nuotrauka iš Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos archyvo1665 m. pirmą kartą paminėtas Noriūnų dvaras. Jis turėjo daug šeimininkų ir ėjo iš vienų rankų į kitas. Toks pastatas, kokį dabar matome, buvo pastatytas tik XIX a. viduryje. Naujasis dvaras tuomet tapo vienas gražiausių visoje Lietuvoje.
Poetas ir prozininkas Petras Zlatkus, 2001 m.Eleonoros Vaičeliūnienės nuotraukaPoetas ir prozininkas Petras Zlatkus gimė 1940 m. rugsėjo 23 d. Noriūnuose.Žinyne „Kas yra kas Lietuvoje“ rašoma, kad P. Zlatkus 1957–1959 m. mokėsi Kauno respublikinėje kino mechanikų mokykloje. 1959 m. dirbo Kupiškio r. kino direkcijos kino mechaniku,
Netoliese nuo profesoriaus Jono Laužiko gimtojo kaimo yra Rudilių Jono Laužiko pagrindinė mokykla.Nuotrauka iš mokyklos archyvoRudilių Jono Laužiko pagrindinė mokykla savo metus skaičiuoja nuo 1911 metų, kai Karklynės vienkiemyje, P. Bugailiškio sodyboje, buvo įsteigta pradžios mokykla. Bėgant metams keitėsi ne tik mokiniai, mokytojai, vadovai, bet
Miškininkas profesorius Povilas Matulionis. Nuotrauka iš „Kupiškėnų enciklopedijos“, V., 2012Lietuvos miškininkystės mokslo pradininkas profesorius Povilas Matulionis iki šiol stebina darbo barų gausa ir įvairove. Tai šviesuolis kupiškėnas, darbavęsis už 2 žmones: ir kaip lietuvis, ir kaip miškininkas (girininkas). „Basanavičiai, Vileišiai, Kudirkai, Matulioniai sudarinėjo atmosferą, kurioje
Dabartinis Povilo Matulionio memorialinis muziejus. Autorės nuotraukaMiško tipologijos mokslo Lietuvoje pradininkas Povilas Matulionis niekada nebuvo kupiškėnų užmirštas. Turime profesoriaus vardu pavadintą gatvę, mokyklą. Prieš dvidešimt penkerius metus atidarytas ir Povilo Matulionio namas – muziejus. Įkūrimas strigoAnksčiau, sovietiniais metais, P. Matulionio gatvė turėjo Maksimo Gorkio
Zoologė biomedicinos mokslų daktarė Birutė Vosylytė. Nuotrauka iš žinyno „Lietuvos zoologai XVIII–XX a.“, V., 1997Zoologė biomedicinos mokslų daktarė Birutė Vosylytė gimė 1945 m. rugsėjo 2 d. Bakšėnų kaime. 1963 metais baigusi Vilniaus 16-ąją vidurinę mokyklą, toliau mokėsi Vilniaus universiteto Gamtos fakultete. Čia įgijo biologės, biologijos
1940 m. statytų Durpių kariko fabriko pastatai: pašiūrė žaliavai, vartai, gatavos žaliavos sandėlininko būdelė. 1957 m. St. Kisieliaus nuotrauka Viena seniausių šiuo metu Kupiškio rajone veikiančių įmonių „Durpeta“ kitais metais švęs 80 metų jubiliejų. Čia triūsė ne vienos mūsų krašto kartos darbininkai. Iš
