Velykos! Tai ir visada žaliuojantis kadagys, anksčiausiai pavasarį atgimstanti blindė, sutvarkyti namai, apvalytas kūnas, pašventinta ugnis ir vanduo, rytą šokanti saulė, už balto stalo susėdę giminės, įvairiausiai išmarginti kiaušiniai. Ir didžioji viltis, kad tai saugos nuo visokių negandų, išvarys ligas. Ir kvietimas atsigręžti į tiesą, dorą, meilę, kad patirtume tyros širdies džiugesį. Juk kiekvienam Velykų rytą pražydo lelija!
„Kupiškėnų minčių“ redakcija