Ūkininkė Renata Vilimienė papasakojo apie pieno ūkių aktualijas.
Ados Dvarionaitės nuotrauka
Žemės ūkio ministerija kovą gavo žinią iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, kad Lietuvoje taikomas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (trumpiau vadinamas Pieno įstatymu) prieštarauja Europos teisės aktams, nes yra ribojamos sutarties šalių laisvos galimybės derėtis dėl pieno pirkimo kainų, pirkėjui draudžiama kainas nepagrįstai mažinti, o mažinant daugiau nei 3 proc. būtini institucijų leidimai.
Ada DVARIONAITĖ
Taigi valdžia privalės apsispręsti, kaip taisyti tą įstatymą, dėl kurio nuo pat pradžių, nuo 2015 metų, kai jis priimtas, patys pieno gamintojai ginčijosi tarpusavyje, diskutavo su žaliavos supirkėjais, su Žemės ūkio ministerijos valdininkais.
Šis klausimas buvo vienas svarbiausių ir per neseniai vykusį Pieno tarybos posėdį, kur svarstytas aktualijas pakomentavo kupiškietė ūkininkė Renata Vilimienė, minėtoje taryboje atstovaujanti Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijai.
Pieno įstatymą ketina naikinti
Anot R. Vilimienės, tokios Briuselio reakcijos ir reikėjo tikėtis, reikėtų tik stebėtis, kad Žemės ūkio ministerija, turinti savo teisininkus, sugebėjo priimti tokį įstatymą, kurį pačioje pradžioje pienininkai vadino diskriminuojančiu, labiausiai nuskriaudusiu mažus šeimos ūkius.
„Mes jau seniai kalbame, kad skirstymas į dešimtį gamintojų grupių ir pieno kainos nustatymas pagal parduodamo pieno kiekį yra nesąžiningas, kad būtina tas grupes naikinti, bet kartu pasisakome, kad reikalingas kainos nustatymo mechanizmas, kuris apgintų ir apsaugotų smulkų ūkininką nuo supirkėjo savivalės, kuris būtų aiškus ir skaidrus, nepaliekantis galimybių manipuliuoti žaliavos kokybe ar kitokiais sugalvotais vertinimo kriterijais“, – teigė pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“