PRAEITŲ METŲ IŠŠŪKIS – ĮVEIKTI 100 KNYGŲ

Knygų lentyna

2018 metais minėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, todėl daugeliu progų dominavo skaičius – šimtas.

Kupiškėnė Nijolė Vilimienė taip pat metė sau iššūkį. Ji per metus nusprendė perskaityti šimtą knygų. Moteris sako: „Knygos – man yra viskas.“

Audinga SATKŪNAITĖ

Nijolė Vilimienė sakė, kad jai ne tik patinka skaityti knygas, bet ir jas aptarinėti su kitais.
Autorės nuotrauka

Didžiausias atradimas – knygų klubas

N. Vilimienė į knygų pasaulį yra pasinėrusi nuo pat mažens ir iš jo niekada nebuvo ištrūkusi. Anot jos, namuose buvo didelė biblioteka, ypač skaityti mėgęs tėtis, iš kurio jam išėjus į darbą pačiupdavo ir neleistinų skaityti knygų. Pašnekovės meilę knygoms sustiprino mokytoja Felicija Jakutytė, todėl būdama mokinė skaitė labai daug. Tuo metu taip pat daug skaitė ir jos draugės, su kuriomis ji aptardavo knygas. Visos moterys tebeskaito iki šiol.

Kaip ir daugumai vaikų, N. Vilimienei skaityti knygas tekdavo ir pasislėpus po antklode, kai mama jau liepdavo išjungti šviesas ir eiti miegoti, o skaityti dar taip norėdavosi.

„Galbūt skaitymas buvo kiek apmažėjęs, kai auginau vaikus. Kadangi šiuo metu nebedirbu, tai knygų skaitau dar daugiau, nes tam turiu laiko ir noro“, – sakė atsidavusi skaitytoja.
Nijolė yra ir bibliotekoje veikiančio knygų klubo „Knygius“ narė, jį lanko nuo pat pirmo susitikimo ir vadina didžiausiu atradimu.

Moteris pasidžiaugė, kad per klubo susitikimus visuomet pristatomos naujausios knygos, kurias gauna biblioteka, ir jos neretai patenka tarp jos skaitomų knygų. N. Vilimienė pasitiki ir kitų klubo narių nuomonėmis, kurios irgi gali lemti jos pasirinkimą.

Nijolė labiausiai mėgsta skaityti detektyvinio žanro knygas, todėl jeigu į rankas papuola naujas geras detektyvas, jį nori kuo greičiau perskaityti iki galo. Anot pašnekovės, kitos knygos gali ir neturėti pabaigos, tačiau detektyve ji privaloma.
„Klube yra keletas skaitytojų, kurios labai mėgstame detektyvus, ypač skandinavų autorių. Galbūt esu senamadė, tačiau labai mėgstu ir Rusijos rašytoją Aleksandrą Marininą. Jos knygų esu perskaičiusi labai daug ir savo namų bibliotekoje turiu. Atrodo, kad šios rašytojos knygos liniją galiu išnarplioti ir atsekti lyg ir greičiau, tačiau – tai irgi įdomu“, – kalbėjo N. Vilimienė.

Ji taip pat mėgsta į rankas paimti kelionių knygas. Anot pašnekovės, knygoje nebūtinai turi būti aprašoma šalis, tiesiog atsispindėti pačiame knygos siužete.
„Ypač žavi Rytų šalys, apie jas noriu sužinoti ir vis atrandu kažką naujo“, – patikino Nijolė.

Kiekvieną knygą aprašo

N. Vilimienė patikino ypač mėgstanti iššūkius, todėl neatsispyrė vieno jų neišsikėlusi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Ji buvo užsibrėžusi per metus perskaityti šimtą knygų.

Nijolė suskaičiavo per praeitus metus perskaičiusi 90 knygų. Jeigu šimtmečio baigties datą nukeltume iki šių metų vasario 16 dienos, tai būtų galima manyti, kad moteris jį nesunkiai įveiks. Jau per sausį ji buvo perskaičiusi aštuonias knygas.

„Šiais metais skaičiau labai skirtingo žanro knygas. Kažkurie metai buvo vien detektyvų metai. Net jeigu ir neįvykdžiau savo iššūkio, bet per praėjusius metus perskaičiau 90 knygų. Tai tikrai didelis skaičius. Netgi žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Tapinas pernai perskaitė 70 knygų“, – šypsojosi pašnekovė.

Anot jos, šiais metais perskaitytų knygų yra didžiausia krūva. Kad ji pasiektų tokį skaičių, savęs visiškai nespaudusi.
Nijolė sakė, kad daugeliui knygų klubo narių kelia nuostabą, kad ji ganėtinai detaliai aprašo savo perskaitytas knygas į sąsiuvinį.

„Ko man reikia, apie kiekvieną knygą ir užsirašau. Tai padeda prisiminti. Tokių sąsiuvinių turiu labai daug, nes taip darau nuo mokyklos laikų“, – sakė N. Vilimienė.
Nijolė prisipažino, kad per laiką išmokusi greitai skaityti ir per valandą nesunkiai galinti įveikti apie 50 puslapių. Tačiau ji skaitydama nieko nepraleidžia ir viską skaito įdėmiai ir nuosekliai.
Knygoms neatsispiria
Turbūt ne visos moterys jaučia silpnybę saldumynams, nes Nijolės silpnybe būtų galima pavadinti knygas, kurių ji stengiasi nebepirkti. Pašnekovė pasidžiaugė, kad anūkas Laurynas jai visada dovanoja tik knygas, ir išreiškė norą, kad jis pasektų močiutės pavyzdžiu ir daug skaitytų.
„Namuose turiu labai didelę biblioteką. Net bijau eiti į knygyną, nes niekada neišeinu be knygos, nors, atrodo, kad nueinu nusipirkti tik sąsiuvinio“, – juokėsi N. Vilimienė.
Nijolė patikino, kad būtinai dalyvaus vasario paskutinį savaitgalį vyksiančioje knygų mugėje, ir jau žinojo, kad tuščiomis į namus tikrai negrįš.
Pašnekovė sakė, kad neseniai tvarkė namuose turimas knygas ir viena jų tapo malonia staigmena. Tai 1963 metais išleistas „Poezijos pavasario“ rinkinys su žinomų to laiko poetų autografais.
„Dauguma jų labai gerai atpažįstami. Buvo labai įdomu pasižiūrėti į juos po tiek daug metų. Vadinasi, dešimties metų jau lankiausi „Poezijos pavasaryje“. Aš mėgstu paprašyti rašytojų autografo, jeigu tik yra tokia proga“, – teigė N. Vilimienė.
Nijolė jau trečius metus lanko Trečiojo amžiaus universitetą, kur vyksta literatūros pamokos, kurias veda mokytoja Liuda Kopūstienė. Ten knygos išnarpliojamos iki paskutinio siūlelio. Neseniai dėmesys skirtas Alberui Kamiu, o kitą užsiėmimą bus aptartas Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“.
Mėgstamiausia –
nuo 1980 metų
Nijolė tvirtino, kad visų knygų, nominuotų į „Metų knygos“ rinkimus, dar nėra perskaičiusi. Knygų klube aptartas tik publicistikos ir dokumentų knygų penketukas. Skaitytas ir į knygų suaugusiems penketuką patekęs rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas „Šulinys“. Pastarąjį N. Vilimienė skaitė net tris kartus.

„Man labai patiko knygoje aprašomas laiko tarpas. Vieną kartą perskaičius nebuvo viskas aišku. Tai sudėtinga knyga. Neseniai per radiją girdėjau apie savo knygą kalbančią autorę, tuomet man viskas dar labiau paaiškėjo“, – pabrėžė Nijolė.
Ji iš lietuvių autorių sakė mėgstanti Ievą Simonaitytę, Juozą Baltušį, iš šiuolaikinių – Marių Ivaškevičių, Sigitą Parulskį, nors ne visos jo knygos yra priimtinos.

O Nijolės mėgstamiausia lietuvių rašytojo knyga yra Juozo Požėros „Žuvys nepažįsta savo vaikų“, kurią nežinia, kiek kartų yra perskaičiusi.

„Su drauge ją labai mylime. Kai kurias pastraipas aš netgi moku mintinai. Ši knyga tokia pamokanti. Ją skaitau turbūt nuo 1980 metų“, – atviravo pašnekovė.

Ji teigė dažnai išgirstanti sakant, kad gyvenimas yra per trumpas, kad knygą skaitytum antrą kartą. N. Vilimienės įsitikinimu, tai neturėtų galioti gerai knygai.

„Praėjus tam tikram laikui, kitu gyvenimo etapu, į knygą pasižiūri kitokiu žvilgsniu. Pavyzdžiui, Juozo Baltušio knygą „Sakmė apie Juzą“, kurią neseniai perskaičiau iš naujo, visai kitaip pamačiau ir atrodau kažką naujo. Labai norisi lietuviškų knygų, nes užsienio autorių tekstuose nėra tokių gražių ir ypatingų gamtos vaizdų, kaip lietuvių kūriniuose“, – tikino pašnekovė.

2018 metais perskaitytų mėgstamiausių knygų šešetukas

1. Rachel Abbott „Nekaltųjų kaltė“.
2. Betty Mahmoody, William Hoffer „Tik su dukra“.
3. Federica de Cesco „Sidabrinė kriauklė“.
4. Nicholas Sparks „Saugus prieglobstis“.
5. Susane Janson „Aukojimo pelkė“.
6. Kristin Hannah „Lakštingala“.