„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“
Rugsėjo 24–27 dienomis Švedijos Geteborgas tapo vienu svarbiausių Šiaurės Europos literatūrinio gyvenimo centrų. Čia vykusi tarptautinė knygų mugė „Bokmässan“ subūrė rašytojus, leidėjus, vertėjus, literatūros tyrinėtojus ir skaitytojus.
Tarp daugybės šalių savo literatūrą stende pristatė ir Lietuva, besirengianti ypatingam įvykiui – 2028 metais tapti šios mugės garbės viešnia.
Nomeda SIMĖNIENĖ
Knygų mugė, peržengusi prekybos ribas
1985 metais pradėta rengti Geteborgo knygų mugė per keturis dešimtmečius išaugo į vieną ryškiausių Šiaurės Europos literatūros renginių. Kasmet Švedijos parodų ir kongresų centre, įvairiose miesto kultūrinėse erdvėse susitinka ne tik leidybos profesionalai, bet ir mokytojai, bibliotekininkai, literatūros kritikai, vertėjai ir plati skaitytojų auditorija.
Šiemet surengta 42-oji knygų mugė sulaukė daugiau kaip 106 tūkstančių lankytojų.
Per keturias dienas čia vyko daugiau nei 4100 programos renginių, oficialiuose seminaruose dalyvavo 148 tarptautiniai svečiai iš 45 pasaulio šalių.
Šie skaičiai liudija ne tik renginio mastą, bet ir literatūros gebėjimą sutelkti skirtingų interesų žmones.
Mugės reikšmė gerokai platesnė nei naujų knygų pristatymas ar jų pardavimas. Tai vieta, kurioje aptariami visuomenei aktualūs klausimai, kalbama apie istoriją, demokratiją, žmogaus teises, kultūrinę tapatybę, švietimą ir literatūros vaidmenį besikeičiančiame pasaulyje.
Čia knyga tampa atspirties tašku pokalbiui apie visuomenę. Rašytojų susitikimai su skaitytojais, diskusijos, seminarai ir profesiniai renginiai padeda literatūrą suvokti ne kaip uždarą kūrybos sritį, o kaip gyvą viešojo gyvenimo dalį.
Svarbus ir tarptautinis mugės pobūdis. Skirtingų šalių literatūros pristatymas suteikia progą pažinti ne tik autorius ar jų kūrinius, bet ir visuomenes, kurių patirtys, istorinė atmintis ir kultūrinės tradicijos atsispindi knygose.
Šių metų mugėje ypatingas dėmesys skirtas Kvebekui – prancūzakalbei Kanados provincijai, tapusiai garbės svečiu. Jos literatūra ir kultūra pristatyta kaip savitas Šiaurės Amerikos kultūrinis reiškinys, kuriame susipina kalba, istorija, tapatybė ir šiuolaikinės visuomenės patirtys.
Kvebeko programa neapsiribojo vien mugės erdvėmis. Dalis renginių vyko Geteborgo ir Stokholmo kultūros įstaigose. Toks modelis rodo, kad tarptautinis literatūros pristatymas gali būti platesnis kultūrinis įvykis, įtraukiantis ne tik mugės lankytojus, bet ir miestų bendruomenes.
Lietuvos literatūra tarptautinėje erdvėje
Lietuva Geteborgo knygų mugėje dalyvavo ne pirmą kartą. Lietuviškos knygos čia pirmąsyk pristatytos 2003 metais, 2005 m. mūsų šalis tapo mugės garbės viešnia. Šis prisistatymas laikomas vienu reikšmingiausių Lietuvos literatūros tarptautinės sklaidos įvykių.
Tuomet Lietuvos literatūra sulaukė didelio Švedijos žiniasklaidos ir leidėjų dėmesio. Pasak Lietuvos kultūros atašė pareigas ėjusių ir Lietuvos prisistatymą inicijavusių kultūros diplomatijos atstovų, po 2005 metų renginio Švedijoje pastebimai išaugo lietuvių literatūros vertimų leidyba.
Šių metų dalyvavimas turėjo papildomą reikšmę, žvelgiant į 2028 metus.
Lietuvos literatūrą mugėje pristatė Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos leidėjų asociacija. Prie Lietuvos dalyvavimo prisidėjo Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Geteborge ir vietos lietuvių bendruomenės atstovai.
Į Geteborgą atvykusi Lietuvos delegacija ne tik pristatė lietuviškas knygas. Vyko ir susitikimai su Švedijos leidėjais, knygų mugės rengėjais, bibliotekų, kultūros organizacijų ir miestų atstovais, aptartos būsimo Lietuvos prisistatymo galimybės.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė susitiko su Švedijos nacionalinės bibliotekos, Švedijos bibliotekų asociacijos ir Geteborgo miesto bibliotekos atstovais. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad į 2028 metų Lietuvos programą būtų įtraukta ne tik literatūra ir leidyba, bet ir bibliotekų bendradarbiavimas, skaitymo skatinimas, kultūrinės edukacijos iniciatyvos.
Svarbus vaidmuo telkiant Lietuvos kultūros ir leidybos atstovus, mezgant tarptautinius ryšius ir rengiant dirvą būsimam Lietuvos prisistatymui tenka Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje dr. Gabrielei Žaidytei.
Jos nuoseklus darbas, dėmesys vertėjams, kūrėjams, leidėjams, kultūros organizacijoms ir jų bendradarbiavimo galimybėms padeda užtikrinti, kad Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose kultūros renginiuose būtų ne formalus, o turiningas, profesionalus ir turėtų ilgalaikę vertę.
Ypač svarbu, kad vyksta ne tik pavieniai renginiai, bet ir kuriami ryšiai, atveriantys Lietuvos kūrėjams platesnes galimybes būti matomiems ir išgirstiems tarptautinėje erdvėje ne tik 2028 metais, bet ir ateityje.
Toks bendradarbiavimas rodo, kad šalies literatūros pristatymas užsienyje nėra vien leidėjų ar pavienių autorių rūpestis. Tai platesnė kultūrinės diplomatijos veikla, kurioje susitinka valstybės institucijos, leidybos sektorius, kultūros profesionalai ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
Nedidelės kalbinės bendruomenės literatūrai tarptautinis matomumas ypač svarbus. Lietuviškai parašytos knygos, kad pasiektų kitų šalių skaitytojus, turi įveikti kalbos barjerą. Tam reikalingi profesionalūs vertėjai, užsienio leidėjų susidomėjimas, literatūros agentų darbas ir nuosekli valstybės parama vertimams.
Todėl tarptautinės knygų mugės yra svarbi vieta ne tik pristatyti jau išverstoms knygoms, bet ir užmegzti ryšiams, nuo kurių gali prasidėti nauji leidybos projektai.
Ramintos Keršytės nuotrauka
2028 metai – galimybė Lietuvai
Ypatingas šių metų Geteborgo mugės akcentas Lietuvai – pasirengimas 2028 metams, kai mūsų šalis taps mugės garbės viešnia.
Sprendimas dėl Lietuvos dalyvavimo priimtas gerokai anksčiau. Keturiasdešimtojoje Geteborgo knygų mugėje 2024 metais pasirašytas ketinimų protokolas, vėliau įtvirtintas susitarimas dėl Lietuvos, kaip 2028 metų garbės viešnios, programos.
Tai bus antras kartas, kai Lietuva atsidurs šio svarbaus Šiaurės Europos literatūros renginio dėmesio centre.
Garbės viešnios statusas tarptautinėje knygų mugėje reiškia gerokai daugiau nei didesnį parodos stendą ar gausesnį autorių būrį. Tai galimybė kryptingai pristatyti šalies literatūrą, jos istorines patirtis, šiuolaikinius kūrėjus ir kultūrinį savitumą.
Pasirengimas jau pradėtas. Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos leidėjų asociacija subūrė darbo grupę būsimai programai rengti. Jai vadovauja VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Darbo grupės uždavinys – ne tik parengti renginių programą, bet ir sutelkti skirtingų sričių kultūros atstovus, užmegzti tvarius ryšius su Švedijos leidyklomis, literatūros organizacijomis, bibliotekomis ir vertėjais.
Vienas svarbiausių pasirengimo darbų – lietuvių literatūros vertimų į švedų kalbą skatinimas. Šiuo tikslu 2026–2028 metais įgyvendinama speciali vertėjų ir tekstų autorių rezidencijų programa Gotlando saloje, Visbyje, veikiančiame Baltijos rašytojų ir vertėjų centre.
Programai Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas skyrė 300 tūkstančių Švedijos kronų trejiems metams. Kasmet numatyta atrinkti po keletą dalyvių, kuriems suteikiama galimybė keturias savaites dirbti kūrybinėje rezidencijoje.
Ši iniciatyva atskleidžia vieną esminių tarptautinės literatūros sklaidos sąlygų – be vertėjų net ir talentingiausi autoriai sunkiai pasiekia kitakalbę auditoriją.
Lietuvos kultūros institutas taip pat numato stiprinti bendradarbiavimą su Švedijos leidėjais, organizuoti profesinius susitikimus, jų vizitus į Lietuvą, skatinti naujų lietuviškų knygų vertimų leidybą.
Ypatingos reikšmės dalykas ir Vilniaus bei Geteborgo partnerystė. Abu miestai nuo 2021 metų priklauso UNESCO literatūros miestų tinklui. Tai suteikia papildomų galimybių rengti bendrus projektus, keistis kūrėjais, organizuoti literatūrinius renginius ir plėsti būsimos Lietuvos programos sklaidos vietas.
2028 metų perspektyva suteikia progą parodyti Lietuvos literatūros įvairovę: šiuolaikinę prozą ir poeziją, vaikų literatūrą, negrožinę kūrybą ir istorinius pasakojimus.
Svarbu, kad tarptautinėje erdvėje Lietuva būtų matoma ne tik per pažįstamus istorinius pasakojimus, bet ir kaip šiuolaikiška, kūrybinga, savitą balsą turinti Europos kultūros dalyvė.
Literatūra kaip kultūrinės diplomatijos priemonė
Geteborgo mugė primena, kad knyga yra viena ilgaamžiškiausių kultūrinės komunikacijos formų. Parodos, koncertai ir festivaliai sukuria didelį, bet dažnai trumpalaikį įspūdį.
Knyga gali išlikti skaitytojo gyvenime daugelį metų, skatinti grįžti prie joje iškeltų klausimų ir domėtis šalimi, iš kurios kilęs autorius.
Kultūrinėje diplomatijoje tai ypač reikšminga. Literatūra padeda pažinti kitą visuomenę ne vien per oficialius pranešimus ar politinius įvykius, bet ir per žmonių likimus, asmenines patirtis, istorinę atmintį ir kūrybinę vaizduotę.
Tarptautinėse mugėse skirtingų kalbų ir kultūrų autoriai kalba tokiomis temomis, kurios dažnai yra bendros. Tai žmogaus orumas, laisvė, šeima, tapatybė, atmintis, santykis su gimtąja vieta.
Todėl Geteborgo mugės organizatorių puoselėjama tarptautinio kultūrinio dialogo idėja turi ir platesnę visuomeninę prasmę.
Neatsitiktinai 2026 metų mugėje daug dėmesio skirta visuomenės švietimui, skaitymo kultūrai ir literatūros prieinamumui. Šių metų temos – visuomenės švietimas ir žaidimai – atskleidė siekį ieškoti naujų būdų įtraukti įvairias auditorijas į kultūrinį gyvenimą.
Ką ši patirtis sako Lietuvos regionams?
Tarptautinės knygų mugės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nutolusios nuo mažesnių Lietuvos miestų kultūrinio gyvenimo. Tačiau jų patirtis primena, kad kultūros sklaidos sėkmė priklauso ne vien nuo finansinių galimybių ar renginio masto.
Geteborgo pavyzdyje svarbus nuoseklumas, partnerystės ir gebėjimas susieti literatūrą su platesniu visuomenės gyvenimu.
Lietuvos regionuose veikia bibliotekos, muziejai, leidėjai, kraštotyrininkai, kūrėjai, rengiami literatūriniai susitikimai ir leidžiamos krašto istorijai skirtos knygos. Tačiau neretai šios iniciatyvos lieka gana uždarame vietos kultūros lauke.
Didesnis bendradarbiavimas, profesionalus leidinių pristatymas, jų sklaida kitose Lietuvos vietovėse ir užsienyje galėtų suteikti regioninei kūrybai daugiau matomumo.
Ypač svarbūs leidiniai, kurie vietos istoriją, kultūros paveldą ar išskirtines asmenybes pristato ne tik kraštiečiams, bet ir platesnei auditorijai. Šios knygos gali būti reikšmingi kultūrinės atminties dokumentai, tinkamai pristatytos – ir regiono kultūrinės tapatybės ambasadorės.
Geteborgo knygų mugė atskleidžia, kad ir didžiausi tarptautiniai kultūros renginiai savo reikšmę kuria ne vien žinomais vardais. Jų pagrindas – nuoseklus darbas, bendradarbiavimas ir įsitikinimas, kad literatūra tebėra svarbi visuomenės gyvenimo dalis.
Knygų pasaulyje valstybės dydis nėra svarbiausias matas. Kur kas reikšmingiau, ar jos kūrėjų balsas girdimas, ar jų pasakojimai pasiekia kitų šalių skaitytojus.
Lietuvai artėjant prie 2028 metų Geteborgo knygų mugės, tai tampa ne tik kultūrinio reprezentavimo, bet ir ilgalaikės lietuvių literatūros ateities klausimu.
Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur