Joninės – viena labiausiai su gamta susijusių lietuviškų švenčių. Šią naktį žmonės traukia prie ežerų, upių, į miškus ir atviras pievas, ieško paparčio žiedo, kūrena laužus ir linksminasi iki aušros. Tačiau aplinkosaugininkai primena nemalonų šios šventės dalyką: po šventinės nakties gamtoje dažnai lieka ne tik geri prisiminimai, bet ir atliekos, pažeistos poilsiavietės, išmindžioti augalai.
„Po didesnių švenčių gamtoje matome panašų vaizdą: paliktas maisto pakuotes, plastikinius maišelius, vienkartinius indus, butelius, nuorūkas, laužavietes neleistinose vietose, kartais ir sulaužytus ar išmindžiotus augalus“, – sako Europos klimato pakto ambasadorius, aplinkosaugos organizacijos „Mes Darom“ atstovas Edvardas Baltuška.
Pasak jo, ilgiausiai gamtoje išlieka ir didžiausią žalą daro tos atliekos, kurios suyra lėtai ar skyla į smulkias daleles. „Pavojingiausios atliekos yra plastikas, stiklas ir nuorūkos. Šių atliekų irimo laikas – šimtai metų, be to, jos gali patekti į dirvožemį, vandens telkinius ar būti prarytos gyvūnų“, – pažymi E. Baltuška.
Jautriausios vietos
Aplinkosaugininkas atkreipia dėmesį, kad Joninės švenčiamos būtent ten, kur gamta jautriausia, prie vandens telkinių ir miškuose.
„Vandens telkiniai labai jautrios vietos, nes tai, kas paliekama prie ežero ar upelio, ilgainiui gali nukeliauti toliau, į didesnes upes, o galiausiai ir į Baltijos jūrą“, – aiškina jis.
Todėl, E. Baltuškos teigimu, kelias į švaresnę jūrą prasideda visai ne pajūryje, o prie mažo upelio ar poilsiavietės, kur kiekvienas apsisprendžiame, ar susitvarkysime po šventės.
Trys patarimai
Ekspertas pabrėžia, kad atsakingam šventimui nereikia atsisakyti tradicijų, pakanka kelių nedidelių pokyčių.
Pirmas patarimas – į gamtą važiuoti pasiruošus taip, kad po jūsų nieko neliktų, pasiimti kelis šiukšlių maišus, surūšiuoti šiukšles ir iš anksto pagalvoti, kur jas po šventės išmesti ar priduoti.
Antras – vengti vienkartinių daiktų. „Daugkartiniai indai, gertuvės, maisto dėžutės nesudėtingi dalykai, bet smarkiai sumažina atliekų kiekį“, – sako E. Baltuška.
Trečias patarimas – gerbti vietą, kurioje švenčiama. Laužą kurti tik tam skirtose vietose, nepalikti rusenančių žarijų, nelaužyti augalų ir sutvarkyti aplinką.
„Jeigu atsivežėme daiktus į gamtą, turime rasti jėgų juos ir išsivežti“, – priduria aplinkosaugininkas.
Daug gali vienas žmogus
E. Baltuška sako dažnai girdintis įsitikinimą, kad „aš vienas nieko nepakeisiu“, tačiau su juo nesutinka.
„Jeigu vienas žmogus po šventės pradeda rinkti šiukšles, kitiems sunkiau apsimesti, kad tai ne jų reikalas. Jeigu vienas atsiveža daugkartinius indus, tikėtina, kad kitą kartą taip padarys ir draugai. Taip keičiasi ne tik aplinka, bet ir bendras požiūris“, – įsitikinęs jis.
Rūpintis gamta nesudėtinga, tai neturėtų būti išskirtinai tik aplinkosaugos organizacijoms aktuali problema. Atsakomybė prasideda nuo paprasto apsisprendimo nepalikti šiukšlės, pakelti rastą pakuotę ar paraginti draugus susitvarkyti kartu.
„Kai tai tampa įpročiu, bendruomenės automatiškai pradeda saugoti savo mėgstamas poilsiavietes, ežerus ar miškus. Tada gamta nebeatrodo kaip „niekieno vieta“, ji yra mūsų visų atsakomybė“, – sako E. Baltuška.
Paklaustas, kokią vieną mintį visuomenei norėtų perduoti prieš Jonines, jis ragina ieškant paparčio žiedo, nepamiršti atkreipti dėmesį ir į tai, ar gamtoje nepalikta šiukšlių.
„Joninės gamtos, šviesos ir bendrystės šventė, todėl norėtųsi, kad po šventės gamtoje liktų ne atliekos, o tik geri prisiminimai“, – sako aplinkosaugininkas.
Barbora Gudavičiūtė