2024 metų pabaigoje atnaujintas įsimintinų dienų kalendorius, iš jo išbraukta sovietines šaknis turinti Vaikų gynimo diena, minėta birželio 1-ąją.
Seimas pritarė vaiko teisių gynėjų siūlymui vietoje sovietinės datos švęsti vaikystę pavasarį, trečią gegužės penktadienį. Būtent šią dieną minima Vaiko diena.
Į kalendorių įrašyta ir dar viena nauja – Pasaulinė vaiko teisių diena, minima lapkričio 20-ąją.
Laiko nemažai nutekėjo, bet ne visi pamiršo birželio 1 dieną. Ji kai kam asocijuojasi su mokslo metų pabaiga, vasaros pradžia. Teko išgirsti, kad būtent šią dieną tėvai pasiima laisvadienį, kad praleistų laiką su savo atžalomis.
Gegužė paskelbta šeimos mėnesiu, pirmą gegužės sekmadienį švenčiame Motinos dieną, o pirmą birželio sekmadienį – Tėvo dieną. Tad nuspręsta tarp šių dviejų svarbių datų paminėti ir Vaiko dieną. Penktadienis po diskusijų su socialiniais partneriais pasirinktas todėl, kad šią dieną būtų galima paminėti ne tik šeimoje, bet ir darželiuose, mokyklose.
Atrodo, kad minėti naują vaikystės šventę dar tik bandoma. Negirdėti, kad Kupiškio rajone būtų šiai progai skirtų renginių.
Gal dar laiko per mažai, reikia naujai tradicijai prigyti, gal ieškoma tam tikrų formų, kaip tai daryti? Bet kai kurie šalies miestai tai jau atrado.
Antai šiauliečiai šia proga surengė vaikystės šventę, į kurią pakvietė šeimas, kurių kūdikiai gimė nuo 2025 metų gegužės 1 dienos iki šių metų balandžio 15 dienos. Išsiųsta apie 700 kvietimų. Šeimoms įteiktos simbolinės savivaldybės dovanos, šiauliečio pažymėjimai, balionai, saldumynai, būta ir įvairių užsiėmimų.
Žinoma, Kupiškiui pagal gimstamumą į Šiaulius nėra kuo lygiuotis, pas mus per visus 2025 metus įregistruoti vos 66 naujagimiai, bet nors ir negausiai, graži proga būtų suburti šeimas.
Beje, šįmet Vaiko diena gražiai sutapo su Tarptautine šeimos diena, kurią kasmet švenčiame gegužės 15-ąją. Gal ir ne taip garsiai ir skambiai, kaip kituose miestuose, ji nepamiršta ir pas mus. Savo bendruomenę šia proga subūrė vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“, gal buvo ir daugiau iniciatyvų.
Po truputį mokomės švęsti. Be jokios abejonės, tai savitai gali daryti kiekviena šeima, bet visada svarbu, kad kažkas suburtų, suvienytų.
Labai gera stebėti, kaip išmokome švęsti valstybines šventes, nepaversdami jų dar vienu eiliniu laisvadieniu, skirtu buities darbams nudirbti. Vasario 16-osios nebeužgožia širdelių šventė – Valentino diena, kiek daug jaunimo Kupiškyje pritraukia Kovo 11-osios tradicija tapęs bėgimas.
Išties, neįmanoma konkuruoti su meile savo šaliai ir jos istorijai. Ypač šiandien, kai pasaulio įvykiai vėl priminė Nepriklausomybės išsaugojimo kainą ir jos trapumą. Taigi, regis, išmokome švęsti laisvę.
Mokykimės švęsti ir toliau.