Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Minint jau ketvirtąsias invazijos metines, naujienų agentūra AFP apžvelgia karo padėtį ir kai kuriuos padarinius abiem šalims.
Sugriovimai
Karo veiksmai Ukrainoje sukėlė didžiulius sugriovimus. Dėl mūšių griuvėsiais virto ištisi Rytų ir Pietų Ukrainos miestai, tarp jų – Bachmutas, Toreckas ir Vovčanskas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino daugiau kaip 2,8 tūkst. atakų prieš sveikatos priežiūros įstaigas nuo 2022 m., o dėl Rusijos išpuolių, nukreiptų prieš energetikos infrastruktūrą, be šilumos ir elektros liko milijonai gyventojų.
Pasak Jungtinių Tautų (JT) kovos su minomis tarnybos, maždaug penktadalis Ukrainos teritorijos yra nusėta minomis ar nesprogusiais sprogmenimis.
Pasaulio Bankas (PB) pirmadienį pranešė, kad per ateinantį dešimtmetį Ukrainos atstatymui prireiks apie 588 mlrd. JAV dolerių (beveik 500 mlrd. eurų).
Mirtys
JT patvirtino daugiau kaip 15 tūkst. civilių gyventojų žūčių Ukrainoje nuo 2022 m., tačiau teigia, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra daug didesnis, nes nėra prieigos prie Rusijos okupuotų teritorijų, tokių kaip Mariupolio uostamiestis, kur, kaip pranešama, Rusijos apgultis nusinešė tūkstančius gyvybių.
Per atsakomąsias Ukrainos atakas Rusijos pasienio regionuose taip pat žuvo šimtai žmonių.
Kyjivo skaičiavimu, iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų buvo priverstinai perkelta arba pagrobta apie 20 tūkst. vaikų. Anot JT Pabėgėlių agentūros, apie 5,9 mln. karo pabėgėlių ukrainiečių gyvena už šalies ribų, o dar 3,7 mln. buvo perkelti šalies viduje.
Nė viena pusė neskelbia patikimų duomenų apie karinius nuostolius. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad žuvo 55 tūkst. jo karių – plačiai manoma, jog tikrasis skaičius yra didesnis. Tuo metu Rusija nėra oficialiai pateikusi informacijos apie nuostolius nuo 2022 m. rugsėjo.
Sekdami viešus nekrologus ir šeimų bei vietos pareigūnų pranešimus, transliuotojas BBC ir nepriklausomas Rusijos leidinys „Mediazona“ patvirtino mažiausiai 177 tūkst. Rusijos karių žūtį. Ir šiuo atveju manoma, kad šis skaičius yra mažesnis už tikrąjį.
Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) skaičiuoja, kad nuo 2022 m. galėjo žūti apie 325 tūkst. Rusijos karių ir 100–140 tūkst. Ukrainos kariškių.
Fronto linija ir diplomatija
Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Maskva vasario viduryje buvo okupavusi apie 19,5 proc. Ukrainos. Maždaug 7 proc. – Krymo pusiasalis ir dalis rytinio Donbaso regiono – buvo okupuoti dar prieš invaziją.
Maskvos pažanga praėjusiais metais buvo didžiausia nuo 2022-ųjų, tačiau nuo pirmųjų kampanijos mėnesių ji gerokai sulėtėjo, rodo ISW duomenys.
Kremlius siekia visapusiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės ir Vakarų karinės paramos Kyjivui uždraudimo. Ukraina akcentuoja, kad pasidavimas padarytų ją pažeidžiama ir ji galėtų būti puolama ateityje, be to, jis esą konstituciškai neįmanomas ir nepriimtinas didžiajai Ukrainos visuomenės daliai.
Po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus Stambule, Abu Dabyje ir Ženevoje įvyko keli derybų raundai, tačiau jie nepadėjo sudaryti susitarimo.
Ekonomika
Karas nuniokojo Ukrainos ekonomiką, o Rusijos ekonomika patyrė didžiulį spaudimą.
Nors didžiulių karinių išlaidų akivaizdoje Rusijos ekonomika iš pradžių stipriai augo, vėliau ji sulėtėjo ir praėjusiais metais plėtėsi tik 1 proc. Pajamos iš naftos ir dujų pernai pasiekė penkerių metų žemumas, nes Vakarų sankcijų banga ir Ukrainos atakos prieš naftos objektus apribojo eksportą.
Ukraina ekonomika po Rusijos invazijos susitraukė beveik trečdaliu. Vėliau ji šiek tiek atsigavo, tačiau vyriausybė dabar yra priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų užsienio skolintojų, kad galėtų padengti kasdienes išlaidas.
Politika ir visuomenė
Karas turėjo didelį poveikį politikai ir visuomenei abiejose šalyse.
Ukraina dėl paskelbtos karo padėties sustabdė rinkimus, o šalį neseniai supurtė korupcijos skandalas karo nuniokotame energetikos sektoriuje.
Rusijos valdžios institucijos šalies viduje inicijavo susidorojimą su kitaminčiais, nematytą nuo sovietmečio. Rusijos prokurorai iškėlė daugiau kaip 10 tūkst. bylų asmenims, kaltinamiems šalies ginkluotųjų pajėgų kritikavimu, 2024 m. skelbė „Mediazona“.
Į Rusiją grįžtantys veteranai, iš kurių daugelis yra buvę kaliniai, buvo apkaltinti dėl išaugusio smurtinių nusikaltimų skaičiaus.
Sąjungininkai
Ukraina yra labai priklausoma nuo Vakarų ginklų, žvalgybos ir finansų. Remiantis Vokietijos Kylio instituto duomenimis, Europa nuo 2022 m. suteikė pagalbos, kurios vertė – 201 mlrd. eurų.
Jungtinės Valstijos iš viso perdavė 115 mlrd. dolerių (apie 97 mlrd. eurų) vertės pagalbos, tačiau D. Trumpas iš dalies sustabdė ginklų tiekimą ir spaudžia Europą apmokėti sąskaitas.
Šiaurės Korėja pasiuntė tūkstančius karių kovoti Rusijos kariuomenės pusėje. Be to, pranešama, kad ji taip pat išsiuntė Maskvai milijonus artilerijos sviedinių.
Iranas aprūpino Maskvą bepiločių orlaivių technologijomis, o Kinija tapo gyvybiškai svarbia jos ekonomine partnere, kuri Vakaruose kaltinama padedant Kremliui vengti sankcijų.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama