Šaltuoju metų laikotarpiu Aplinkos apsaugos departamentas sulaukia daugiau skambučių dėl pastebėtų ant ledo paukščių ar neįprastai besielgiančių gyvūnų. Žema temperatūra ir didelis sniego kiekis kelia problemų gyvūnams. Sužeistais gyvūnais rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC).
Paukščių maitinimo pasekmės atsiliepia žiemą
Gandrai ir kiti migruojantys paukščiai žiemoti gali likti todėl, kad buvo maitinami visą vasarą ir rudenį. Lengvai gaudami lesalo jie praranda natūralų poreikį ieškoti maisto ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų atšiauriu metu, gali prarasti instinktą migruoti.
Nemažai gyventojų praneša apie lede įšalusias gulbes, bet dažnai šie pranešimai nepasitvirtina. Gulbės gali ramiai tupėti ar snūduriuoti ir tai joms nepavojinga. Aplinkos apsaugos departamentas vien per šių metų sausį sulaukė daugiau nei 400 pranešimų apie įvykius su laukiniais gyvūnais, iš kurių nemaža dalis apie galbūt įšalusius paukščius, sušalusius gyvūnus. Nepaisant didelio pranešimų skaičiaus, ne visada gyvūnams reikia pagalbos.
Jei paukštis atrodo įšalęs į ledą, pirmiausia reikėtų atsargiai patikrinti jo būklę, pabandyti jį pabaidyti, pavyzdžiui, numesti netoliese mažą akmenuką ar šakelę. Sveikas paukštis paprastai greitai reaguoja ir pajuda iš vietos.
Pasitaiko ir atvejų, kai paukščiai sužeisti, todėl reikėtų kurį laiką stebėti paukščio elgesį. Jeigu paukštis lieka toje pačioje vietoje visą dieną ar ilgiau, ar jo judesiai rodo, kad mėgina išsilaisvinti, tikėtina, kad paukščiui reikia pagalbos.
Paliktos maisto atliekos privilioja laukinius gyvūnus
Žiemą miško gyvūnai lankosi žmonių kiemuose ieškodami maisto. Laukinius gyvūnus vilioja ir žmonių paliekamos maisto atliekos, nes natūralioje aplinkoje gyvūnams maisto tenka paieškoti ilgiau. Žmonės pagelbėti gamtai gali nepalikdami atvirų maisto atliekų ar jas surinkdami, nes būtent jos vilioja laukinius gyvūnus į urbanizuotas teritorijas, kur jiems gresia įvairūs pavojai. Pasak aplinkosaugininkų, gyvūnas, vaikštantis miesto teritorijoje ar prie gyvenamųjų namų, natūralus reiškinys. Dažnai gyvūnai tiesiog ateina pasiimti lengvai pasiekiamo maisto ir pasimaitinę pasišalina atgal.
Kaip elgtis sutikus laukinį gyvūną savo kieme
Jei gyvūnas pasirodo šalia gyvenamųjų namų, svarbu įvertinti, ar gyvūnas sveikas, ar jam reikalinga pagalba. Dažnai gyvūnai būna sveiki, jie natūraliai gyvena žmonių kaimynystėje. Tik pastebėjus ir įsitikinus, kad laukiniam gyvūnui ar paukščiui reikalinga pagalba, t. y. jie sužeisti, serga, reikia kreiptis visą parą veikiančiu skubiosios pagalbos telefonu 112. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijos telefonu +370 605 72 837 ar el. paštu [email protected]. Centro darbuotojai detaliau papasakos, kaip tinkamai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, pakonsultuos kitais globos klausimais.
Gyvūnus papildomai šerti reikia tik ypatingai šaltomis žiemomis, esant storai sniego dangai ar ledo paviršiui ant jos, kai gyvūnai nebepajėgia susirasti natūralaus maisto gamtoje. Šeriami gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto, todėl atsisako savo natūralių instinktų, tai kelia dar didesnę grėsmę jiems būti sužalotiems. Šeriami gyvūnai eina arčiau gyvenviečių, nebijo žmonių, gali būti sužaloti automobilių, naminių gyvūnų ir pan.
Jei kyla įtarimų, kad paukščiai prišalę prie ledo, pirmiausia reikėtų pabaidyti ir įsitikinti, ar jie tikrai prišalę. Ledo sukaustyti paukščiai akivaizdžiai bando ištrūkti ar nepajuda iš vietos bent dieną. Tik įsitikinus, kad paukščiui reikalinga pagalba, reikėtų kreiptis skubiosios pagalbos telefonu 112.
Daugiau informacijos, kaip reikia elgtis sutikus laukinį gyvūnų, galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Laukiniai gyvūnai“.
Aplinkos apsaugos departamento inf. ir nuotrauka