Už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės 2025 metų Laisvės premija įteikta vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui.
Antradienį, minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį, istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje šį apdovanojimą jam įteikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Už tai, kad T. Šernui būtų skirta Laisvės premija, pernai lapkričio 18 d. vieningai balsavo 103 Seimo nariai.
Kalbėdama apie Seimo apdovanojimo laureatą, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė sakė, kad T. Šernui buvo lemta įrodyti, kad mirtis pralaimi gyvenimui.
„Tomui Šernui buvo lemta įrodyti, kad mirtis pralaimi gyvenimui. (…) Ačiū už jūsų veiklą, ačiū už jūsų pozityvią viltį, ačiū už jūsų gebėjimą matyti šviesią ateitį ir būti pavyzdžiu mūsų ateities kartoms. Jūsų gyvenimas – labai stiprus liudijimas, kad laisvė yra ir asmeninė kiekvieno atsakomybė“, – pristatydama laureatą iš Seimo tribūnos kalbėjo R. Baškienė.
T. Šernas: budėkite dėl mūsų laisvės
Iškilmingoje ceremonijoje kalbėjęs Laisvės premijos laureatas linkėjo jėgų ir išminties dabartinei valdžiai. Taip pat T. Šernas apgailestavo dėl politikų, kurie sugeba juokauti holokausto tema, pasirenka melą rinkėjui, „čekiukus“ ar korupciją.
„Kartais aš esu klausiamas: argi dėl tokios Lietuvos kovojome? Be abejo, dėl tokios. Dėl demokratinės Lietuvos. Mes ir dabar kovojame dėl mūsų laisvės nuolatos gerinti savo šalį. Laisvė yra labai praktiška, ji yra pats geriausias mūsų resursas, pats vertingiausias mūsų resursas. (…) Kalbant biblijos kontekste, mes esame pašaukti į tikrą laisvę. Tačiau prieštaraudami savo pašaukimui, mes kartais renkamės netikrą, „kvailių laisvę“, melą savo rinkėjui, „čekiukus“, korupciją ir nuolatos, ypač dabar transliuojamą neapykantą“, – apgailestavo T. Šernas.
Savo kalboje Laisvės premijos laureatas paminėjo ir antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusį „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį.
„Deja, mums visiems kartais būna sunku priimti kitų tragedijas, taip pat ir mums. Mums parodė holokausto tragediją, istoriją, bet ne visi pasirinko šią tragediją priimti kaip savą, nors tai yra abipusė tragedija. Aš apgailestauju, kad iki šiol turime tokių bendrapiliečių ir net Seimo narių, kurie sugeba juokauti holokausto tema“, – sakė T. Šernas.
Cituodamas Tautiškos giesmės žodžius „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia”, Laisvės premijos laureatas pastebėjo, kad ne visada paprasta semtis stiprybės iš praeities.
„Toje praeityje buvo visko – rezistencijos ir kolaboravimo, antisemitizmo ir padorumo, žudymo ir gelbėjimo. Mūsų ateitis nežinoma, todėl ji visą laiką viltingesnė. Mes tikėjome, kad ateitis gali būti geresnė, teisingesnė“, – teigė T. Šernas.
Anot T. Šerno, galimybė nebijant pasakyti „ne“ yra svarbi laisvės dalis, tačiau ji sudaro tik pusę jos.
„Mūsų niekas už tai nemuš ir nesodins į kalėjimą. Mes galime sakyti „ne“ ir dujų terminalui ar skalūnų dujų žvalgybai, vėjo elektrinei jūroje ar svarbiam kariniam poligonui strateginėje vietoje galime sakyti „ne“. Tačiau mūsų laisvė neapsiriboja vien pasakymu „ne“, tai yra tik pusė laisvės“, – pastebėjo T. Šernas.
Tuo metu kalbėdamas apie pastaruoju metu Lietuvoje vykusius protestus, Laisvės premijos laureatas pastebėjo, kad turime neabejingų, pilietiškų žmonių.
„Apie netikėtai padidėjusį dėmesį Lietuvos kultūrai bei žiniasklaidai buvome informuoti ne tik nuolatinėmis politinėmis rokiruotėmis, bet ir gausiais protesto mitingais. Taigi, neabejingų pilietiškų sūnų ir dukrų yra daug ir tai teikia mums visiems daug vilties. Mes patys kuriame savo šalį ir savo visuomenę. Kiekvieno iš mūsų pareiga stengtis, kad dabartyje ir ateityje būtų teisingiau ir geriau“, – sakė T. Šernas.
Medininkų tragediją išgyvenęs T. Šernas pakvietė budėti dėl laisvės, kuri yra pats vertingiausias mūsų resursas.
„Laisvė yra procesas, dalyvaukime tame procese. Budėkime dėl mūsų laisvės. Prašau Dievo, kad laimintų Lietuvą, jos Seimą, jos Vyriausybę ir visus mus, kad eidami neprarastume savo laisvės krypties. Neatiduokime savo laisvės kitiems“, – istorinėje Seimo salėje kalbėjo jis.
Lietuvos Sąjūdžio savanoris, nepriklausomybės ir laisvės idėjos puoselėtojas T. Šernas yra 16-asis Laisvės premijos laureatas.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę T. Šernas įstojo į Lietuvos Sąjūdžio savanorius. 1991 m. sausį Vilniuje saugojo Spaudos rūmus, budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o 1991 m. sausio 15 d. įsidarbino kuriamoje Lietuvos muitinėje.
Medininkų pasienio posto pamainos viršininkas T. Šernas 1991 m. liepos 31 d., savo vestuvių išvakarėse, budėjo poste. Tą naktį brutalaus Medininkų pasienio posto užpuolimo metu buvo nužudyti 7 Lietuvos pareigūnai. Užpuolimo metu sunkiai sužeistas T. Šernas vienintelis išliko gyvas.
1997–2000 m. T. Šernas studijavo evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete, vėliau studijas gilino Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centre.
2001 m. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje T. Šernas ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų diakonu, o 2002 m. ordinuotas kunigu.
1991 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu T. Šernas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jis buvo pirmasis šio ordino kavalierius atkurtoje Lietuvos valstybėje, kuriam toks apdovanojimas buvo įteiktas esant gyvam.
1992 m. T. Šernas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2002 m. jam pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas.
ELTA primena, kad nuo 2011 m. Seimas, siekdamas įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus bei indėlį puoselėjant nepriklausomybės ir laisvės idėjas, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kasmet sausio 13-ąją teikia Laisvės premiją.
Praėjusiais metais Laisvės premija įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui.
Šį garbingą Seimo apdovanojimą yra gavę Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama