Kalėdas švęsdami retas kuris prisimename tikrąją jų prasmę. Gerai tai ar blogai? Kokios mūsų Kalėdos ir kokios jos galėtų būti?
Apie tai kalbėjomės su Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios vikaru Martynu Ruzgumi.
Jurga BANIONIENĖ
Visas pasaulis kasmet būna tiesiog apimtas Kalėdų karštligės. Kalėdos tarsi nebe religinė šventė. Kodėl?
Taip nutiko turbūt todėl, kad Kalėdos paliečia labai gilius žmogaus ilgesius – šilumos, artumo, šviesos, vilties. Natūralu, kad pasaulis tuos ilgesius bando „užpildyti“ greitais ir matomais dalykais: dovanomis, šviesomis, triukšmu.
Tačiau kai dingsta tylos ir prasmės matmuo, Kalėdos tampa labiau išorine švente, o ne širdies įvykiu. Tai nereiškia, kad žmonės nebenori Dievo, dažnai jie tiesiog pavargę ieškoti gilesnio atsakymo.
Ar galima ir ar reikia ką nors keisti, kad Kalėdos grįžtų prie savo šaknų, o ne būtų komercinamos?
Viso pasaulio tikrai nepakeisime, bet galime daug pakeisti savo aplinkoje. Kalėdos grįžta prie savo šaknų ten, kur atsiranda vietos tylai, maldai, paprastumui, tikram pokalbiui. Kartais pakanka mažiau dovanų, bet daugiau laiko vienas kitam. Mažiau triukšmo, bet daugiau dėmesio. Kalėdos prasideda ne parduotuvėje, o širdyje.
Plačiau skaitykite gruodžio 23 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF