VITOS ŽIBĖJIMAS SCENOJE IR KITI BLYKSNIAI

Komikė Vita Žibaitytė, sceninis vardas Vita Žiba, pastaruoju metu išgyvena populiarumo piką. Su savo kurta programa sėkmingai baigia apkeliauti Lietuvą. Kupiškyje ji lankysis vasario mėnesį. Komikei tai bus ypatingas susitikimas su žiūrovais, nes čia jos gimtinė, čia ji užaugo ir baigė mokyklą.

Šia proga su talentingąja kraštiete ir pasikalbėjome apie gyvenimą, kūrybą ir įvairią patirtį.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kokie Jūsų ryškiausi prisiminimai iš vaikystės, mokyklinių metų, praleistų Kupiškyje? Iš kur Jūsų kūrybinis genas?

Tėvai šiek tiek gyveno Naiviuose. Vėliau persikėlė į Kupiškį, o nuo dvylikos metų su jais gyvenau ir Vėžionyse. Į mokyklą Kupiškyje vežiodavo.
Gal viskas prasidėjo nuo to, kad tėvai mane išsiuntė pirmiausia į muzikos mokyklą. Vėliau pas Viliją Morkūnaitę šiek tiek lankiau teatro užsiėmimus. Buvo mane patraukę ir pramoginiai šokiai, šokau palaikymo komandoje.

Išbandžiau daug visokių saviraiškos sričių. Tie bandymai tęsėsi ir studijų metais. Studentų atstovybėje skaitydavau visokius pranešimus.
Taigi nuo vaikystės mėgau būti scenoje. Man sekėsi viešai kalbėti, vaidinti.

Mano močiutė Palmira Žibaitienė buvo mokytoja. Ji yra išleidusi savo kūrybos knygelę. Per jos sutiktuves grojau smuiku. Močiutė garsėjo ir kaip raudų rašytoja, mėgdavo ir pavaidinti visokiuose spektakliukuose. Taigi, manau, kad mano kūrybingumas atėjo iš močiutės. Aš ir iš veido bruožų į ją gana panaši.

Baigėte rimtas ekonomikos studijas. Dirbote toje srityje. Kas nutiko, kad metėte stabilų pajamų šaltinį ir pasirinkote ne visada nuspėjamą pramogų veiklą.

Ekonomiką studijavau Vilniaus universitete. Baigusi studijas dirbau audito srityje. Vėliau mano veikla buvo susijusi su investicinių fondų kontrole. Trumpai sakant, knisdavau protą kitiems.

Deja, visą tą laiką jaučiau, kad esu ne savo vietoje, kad per finansus savęs nerealizuoju. Mane traukė scena.

Ekonomikos studijas buvau pasirinkusi atsitiktinai. Man mokykloje sekėsi matematika. Tai gal ir lėmė tą pasirinkimą, nors kirbėjo noras rinktis kokią nors meno specialybę. Tik tada neišdrįsau, o gal dar ir nelabai žinojau, ko noriu.

Per internetą žiūrėdavau „Stand up“ komedijas. Šis žanras man labai patiko. Per koronaviruso pandemiją tam skyriau ypač daug laiko. Atėjo į galvą mintis, kad gal ir man kažką panašaus reikėtų išbandyti, jeigu tuo žaviuosi. Taip ir padariau pasibaigus karantinui.

Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose organizuojami atviro mikrofono vakarai. Jie vyksta baruose, klubuose. Kas nori, ten gali išbandyti, ar sugeba prajuokinti publiką. Dabar ir komedijų klubai pamažu kuriasi.

Pirmas blynas nebuvo prisvilęs, bet supratau, kad šis žanras turi visokių subtilybių, kad dar nemažai visko reikia perprasti. Pamažu įsitraukiau į įvairių komikų grupių veiklą, dalyvaudavau įvairiuose jų projektuose.

Plačiau skaitykite sausio 24 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF