2025/01/03

 

APIE RYTIETIŠKOS IR BALTIŠKOS GYVATĖS SĄSAJAS, KŪRYBĄ IR GYVYBINGUMĄ

Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Kostiumų dailininkė, dizainerė, įvairių kūrybinių projektų sumanytoja Jolanta Rimkutė domisi ir senąja baltų kultūra. Jos simbolikos ir kitokios liaudies kūrybos elementų galima rasti šios menininkės darbuose.

Apie tai ir kitus dalykus pasikalbėti su J. Rimkute inspiravo ant slenksčio stovintys nauji metai. Jie pagal Rytų horoskopą bus Žaliosios medinės gyvatės metai, siejami su ypatinga energija, kuri skatina augti, transformuotis, siekti vidinės harmonijos. Žaltys, gyvatė sutinkami ir baltų mitologijoje.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Jūsų feisbuko puslapyje yra toks įrašas: „Baltai – sparnuoto žalčio kariai, šiurkšti kaip milas mėnesiena. Jų moterys – nueinančios Laimos pėdom. Žalčio motyvas nesvetimas mūsų kultūroje iki šiol.“

Rytų kultūra garbina gyvatę. 2025 metai pagal kinus ir bus skelbiami Gyvatės metais. Ar gyvatė ir žaltys gali būti tapatinami kaip simboliai, kas užkoduota šiuose simboliuose?

Gyvatė vienas iš dvylikos gyvūnų, sutinkamų Kinų zodiake. Rytų kultūra labiau garbina gyvatę, o baltiškoji kultūra – dar ir žaltį. Tai senas mitologinis simbolis. Žaltys – namų židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė, šių dalykų saugotojas ir globėjas. Galime ir dabartinių senolių apie tai paklausti. Kiekvienas pasakys, kad užmušti žaltį blogas ženklas, kaip ir iškirsti laukuose ąžuolyną. Jei namuose yra žalčių – tai geras ženklas.

Žalčiai gyveno geruose namuose, kur tvyro ramybė ir santarvė.

Lietuvoje turime tik vieną nuodingą gyvatę. Vadinasi, gyvatė pas mus yra toks nepiktas ir nepavojingas simbolis, susijęs su didele išmintimi. Lietuvių mitologijoje ji lanko gimdyves, apdovanoja kūdikį, lemia jo likimą. Gyvatė – gimusio vaiko globėja, gyvybės įsikūnijimas, antra vertus, ir jos naikintoja. Yra išlikusių maldelių ir užkalbėjimų nuo gyvatės įkandimo. Būtent gimimo dienos paminėjimas tokioje maldelėje yra kaip apsauga.

Istorikas Motiejus Strijkovskis XVI a. pabaigoje rašė, kad lietuviai pagonys namuose laiko gyvates ir žalčius, juos maitina ir garbina kaip namų dievybes.
Žaltys, gyvatė mums įdomūs ir dėl to, kad jie išsineria iš senos savo odos ir ją pakeičia nauja. Vadinasi, žaltį ir gyvatę galime laikyti atsinaujinimo gerąja prasme simboliu.

Taigi šie metai tarsi kviečia nebijoti naujovių, atsisakyti seno, nebereikalingo gyvenimo balasto. Energiškai iš naujo atgimti, užsiauginti naują savo odą.

Plačiau skaitykite gruodžio 31 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video