Žurnalistė
Artėjant didžiosioms metų šventėms, tarsi iš gausybės rago pasipila įvairios paramos akcijos. Žmonės raginami aukoti sergantiems žmonėms, vaikams, nepritekliaus kamuojamiems senoliams, beglobiams gyvūnams ir kt.
Vyksta ir šalies mastu paramos renginiai, vainikuojami garsių atlikėjų koncertais.
Viskas gerai. Prasminga, jautru. Deja, visada atsiras ir burnojančių, kad viskas dėl akių, kad skirta parama, nežinia, ar tikrai pasieks tuos, kuriems jos reikia.
Tik dažniausiai taip kalba tie, kurie nieko neaukoja, bet garsiai rėkia.
Jei kiekvienas prisidėsime bent viena auka, kuri gali būti ir simbolinė, pagelbėsime vienam vienišam, sergančiam, stokojančiam, tai jau bus daug. O gerumas grįš. Netgi dvigubai. Kaip tikri gerumo mainai.
Įvairios paramos akcijos dažniausiai būna orientuotos į lėšų rinkimą.
Tik gal ne visada pagalvojame, kad neretai žmonėms trūksta labai paprasto dalyko – daugiau dėmesio, pabuvimo drauge su kažkuo, o ne su savo vienatve.
Globos namuose gyvenančiam vaikui geriausia dovana galėtų būti tikrų namų šiluma ir jaukumas, o ne žaislas ar kompiuteris, o vienišam senelių namų gyventojui – trumpas šventinis susitikimas su savo artimuoju. O gal net ne artimu, bet visai svetimu, kuris aplankys, išklausys, pakalbins, praskaidrins kasdienybę.
Kartu išgertas arbatos puodelis ir nuoširdi šypsena gali būti daug svarbesni nei atneštas maišas skanėstų. To už jokius pinigus nenupirksi, to neatstos didžiausios dovanos.
Tęsiasi adventas. Metas, raginantis nurimti, atsigręžti į kitą žmogų, padaryti kažką gero. Padarei, rodos, ramiau.
Tik ar tikrai taip? Juk lengviausia pasijusti geram atidarius piniginę, ištraukus eurą kitą ir taip atsiskaičius už visus metus.
Jei aukojame tik tam, kad padėtume pliusiuką prie savo gerų darbų, negerai. Tai turi būti ne vienkartinis, ne atsitiktinis dalykas.
Dovanojimo priepuoliai negali ištikti tik kartą ar du per metus. Gerus darbus reikia daryti nuolat. Jei tai pradėti daryti išprovokuos Kalėdos – puiku.
Gal tai bus atspirties taškas, tarsi kultūros dalis ir turės tęstinumą.
Nes liūdna, jei gerumas turi laiką, datą ir galiojimo terminą. Tai turi būti kasdienis jausmas, veiksmas. Gerumo dvasia turi būti gyva visada.