Lietuvos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį smarkiai transformavosi, išsiskirdama plačiu augančių sektorių spektru. Įvairios industrijos, nuo technologijų ir biotechnologijų iki žiedinės ekonomikos sprendimų, sparčiai plečiasi, kurdamos naujas darbo vietas ir skatindamos užsienio investicijas. Šiame straipsnyje, pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis, aptarkime sparčiausiai augančias industrijas Lietuvoje ir pasvarstykime: kokios sritys turi didžiausią potencialą?
Fintech sektorius
Pasaulis kiekvienais metais vis labiau įžengia į skaitmeninę erdvę. Nenuostabu, kad stiprėja ir Lietuvos Fintech sektoriaus vaidmuo. Nuosekliai auga licencijuotų įmonių segmentas, plėtojami inovatyvūs sprendimai, o sėkmė šiame sektoriuje jau pripažįstama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Lietuva pritraukia vis daugiau Fintech įmonių, užsienio investuotojų bei startuolių.
Lietuvos Finansų ministerija, drauge su partneriais, yra parengusi ir Lietuvos Fintech sektoriaus plėtros gaires 2023–2028 metams. Remiantis greitu industrijos vystymusi, tikima, kad per pastaruosius metus jis įgaus tik dar didesnį pagreitį. Galutinis mūsų šalies tikslas – tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu ir aukštą pridėtinę vertę turinčiu Europos Fintech centru.
Žaidimų industrija
Žaidimų industrija – dar viena sparčiai auganti sritis Lietuvoje. Remiantis Lietuvos žaidimų asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos žaidimų industriją sudaro 100 kompanijų, 2500 dirbančių profesionalų (programuotojų, dizainerių ir kt.), o metinė apyvarta siekia apie 308 milijonus eurų.
Verta pastebėti, kad šios industrijos dalimi galima įvardinti ir internetines pramogas, tokias kaip kazino online. Remiantis vyriausybės duomenimis, 2023 metais nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 proc. (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 proc.
Biotechnologijos ir gyvybės mokslai
Biotechnologijų ir gyvybės mokslų sritis Lietuvoje sparčiai vystosi ir tampa strategine šalies pramonės dalimi. Vilniuje ir Kaune kuriasi mokslinių tyrimų centrai bei įmonės, dirbančios su naujomis gydymo technologijomis, diagnostikos metodais ir kitais gyvybės mokslų sprendimais. Ši sritis plečiasi dėl palankios valstybinės politikos, investicijų į inovacijas ir bendradarbiavimo su universitetais bei mokslininkais. Šio sektoriaus augimas ne tik stiprina šalies mokslinę bazę, bet ir suteikia Lietuvai galimybę konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
Žiedinė ekonomika ir tvarumo sprendimai
Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir atsakingam išteklių naudojimui, o Lietuva – ne išimtis. Žiedinės ekonomikos principai čia tampa ne tik aplinkosaugos klausimu, bet ir pelningu verslo sprendimu. Lietuvoje sparčiai populiarėja įmonės, siekiančios perdirbimo, atliekų mažinimo ir energijos efektyvumo. Šios tendencijos skatina tiek startuolius, tiek didesnes pramonės įmones ieškoti aplinkai draugiškesnių sprendimų. Žiedinė ekonomika ne tik prisideda prie aplinkosaugos, bet ir suteikia galimybių eksportuoti inovatyvius sprendimus į kitas šalis.
Informacinių technologijų ir programavimo industrija
IT sektorius Lietuvoje taip pat išgyvena savo aukso amžių. Daugybė įmonių, kuriančių programinę įrangą ir IT sprendimus, paslaugas teikia visam pasauliui. Dėl aukštos kvalifikacijos specialistų ir inovatyvių sprendimų IT paslaugos tampa Lietuvos eksportu ir generuoja didelį pridėtinės vertės rodiklį. Remiantis Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus tikslinės rinkos yra Vokietija ir Švedija.
Lietuvoje industrijų augimas atveria naujas galimybes ekonomikai, kuria didesnį konkurencinį pranašumą ir stiprina šalies tarptautinę poziciją.
Atsinaujinanti energetika
Kita, ne ką mažiau perspektyvi sritis – atsinaujinanti energetika. Lietuvoje vis labiau plėtojamos saulės ir vėjo energetikos technologijos, prisidedančios prie tvarios ekonomikos kūrimo. Vyriausybės remiamos iniciatyvos, tokios kaip saulės parkų plėtra ir parama mažiesiems atsinaujinančios energijos gamintojams, skatina verslą bei gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnius sprendimus. Vėjo jėgainių projektai ne tik stiprina šalies energetinį savarankiškumą, bet ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos Sąjungos žaliasis kursas suteikia papildomų galimybių Lietuvai siekti ambicingų tikslų atsinaujinančios energetikos srityje. Todėl galime teigti, kad atsinaujinančios energetikos sektorius neabejotinai taps viena iš pagrindinių šalies ekonomikos varomųjų jėgų, užtikrindamas tiek ekonominį, tiek ekologinį stabilumą ateityje.
„Setupad“ inf. ir nuotrauka
Užs. Nr.1315