Kristina VALYTĖ
Par sovo rošymo praktikų įtyriau, kad gali rašyt apė kų tik nori, ar apė mėrų, ar apė prezidėntų, ar tėp apė znaimių asobų, ar kokių įdomybį, ar naujobį iš rajono padungės, bat par vis labiausia unt žmonių skaitymo visas šitas tėmas pralinkį kriminalai.
Kas kų primušė, povogė, tai čia labai labai įdomu, bant mūsų krašti kožnam numery rasi iš policijos suvestinas parašyta, kas kur pagautas pavėpįs.
Būkim biedni, bat teisingi: seniau tik pasijėmį runkos švėžiausių gazietų kožnas puldavom verst sarmotos lintalį.
Visa kėp unt dalno – su vardais, pavardam, koki mašinala, katras kiek pripūta ir kokiom čėsu teisės atojimtos, kiek baudos govo. Maž pažįstamų atrundi, ar do gražiau – valstybas tarnautojų. Aik tu sau, niekai saldainas!
Katras teises pragėrįs, lintalan pakliuvįs, iš sarmotos nebažinodamas kur dėtis, tykodavo, kad tik pirmas iš pošto skrynalas numerį pasimt, kad šeima neaptikt (do ir kaimynam, kad neplėtkytų, išimdavo), sudraskydavo ir par kominų pėrlaisdavo.
Būktai poštinykė neatonešė. Bat ylos maiši nepakavosi, tokios navynos labai grait voikšto.
Dabar tokio įdomaus doikto jokian gazieti nebarasi – soko, nebamožna spausdint dėl domanų apsaugos.
Šindėj to inpormacija neba toki, kėp seniau kad būdavo, bat vis tiek žmonam įdomu. Gol do įdomiau, kė parašyta kėp mįsla.
„Devyniasdėšims pirmų matų gimimo vyras unt kėlio, tės mūsų kaimu, pagautas girtas prė „Volksvageno“ vairo su dviem promilam. Tai kas čia toksai golia būtėn?“ – sustikį žmonas pirma apitaria.
Spėja spėja ir dažnai pataiko. O jėgu uždavinys par sunkus, tai nuveina krautuvan ir toj visa sužino.
Ir tadu žmonas turia diskutovimo. Vieni soko – ot, gerai, nėr ko pririjusiom lakstyt. Kiti iškadavoja – va, kėp žmogum nesisaka. Tiktais atlaiskit, kas čia nesisaka? Tėp išeina, lig tol girtas važinadavo ir niekas nepagaudavo?
Tai gol kėp tik gerai, kad nors tom kartu teises atiema, o ne kad kreivos po kėlių girtas ir partrinks žmogų ar kiton mašinalan įbubis. Ir išvis čia labiausia užjaust raikia ne teises pragėrusį, o jo šeimų, bo dėl teisių prapylimo kinčia visų kešėna. Ir do kiek narvų išgadina.
Gerai, kad žmonas plėtkina. Norias tikėt, kad mažuos kaimėlios tė plėtkai yrai kėp prevėncina priemona. Tėp ir turia būt.
Tom ir rošo, kad mokintumais ne iš savo, o iš svetimų klaidų. Kitas paskaitis, ko baigės tom neloimėliu, gol girtas vairuot norų atkųs. Noras lokt – už taksistų kai kų blaivų pasprašis, ir ramu.
Bat yrai tokių, kur tik grobas ištiesis, kėp nepasmoko, tėp nepasmoko.