VERSLAS, KURĮ PADIKTAVO SŪNAUS POREIKIAI

Jauni kupiškėnai Indrė ir Dainius Kurkliečiai niekada negalvojo, kad pirmas jų medžio gaminys, Montesori bokštelis sūnui Kajui, bus šeimos verslo pradžia.

Šiandien ši pora jį sėkmingai plėtoja – gamina ne tik natūralaus medžio ergonomiškus bokštelius, bet ir vaikiškas lovas, vaikų kūrybiškumui skirtus šviesos stalus.

Apie tai plačiau pasikalbėjome su Indre, kuri yra visų kūrybinių idėjų autorė, drąsiai talkina vyrui ir medžio dirbtuvėse.

Jurga BANIONIENĖ

Pirmi medžio gaminiai

Indrė su vyru yra kilę iš Kupiškio rajono. Ji – noriūnietė, vyras Dainius – iš Naivių. Pora augina puspenktų metų sūnų Kajų.

„Mūsų verslas ir prasidėjo sūnui gimus. Labai norėjau Montesori bokštelio. Internete pamačiau, tuo laiku šie bokšteliai dar nebuvo populiarūs“, – kalbėjo I. Kurklietė.

Pašnekovės vyras – nagingas, iš savo tėčio išmoko medžio darbų, tad daug ką padarydavo buičiai. Pamatęs, kiek kainuoja Montesori bokštelis, pasiūlė žmonai neišlaidauti ir pats jį padaryti. Dainiui puikiai pavyko. Indrė naują reikalingą daiktą, auginant vaiką, įdėjo į socialinius tinklus. Greitai atsirado prašymų tokį pat padaryti. Užsakymai ėmė plaukte plaukti.

„Nebespėdavau atrašinėti į žinutes, to tikrai nesitikėjome. Kai pradėjome, tuo metu Lietuvoje buvo gal tik keli Montesori bokštelių gamintojai. Vyras jau nebespėjo, dirbome kelių kvadratinių metrų garažiuke pas jo tėtį, pamažu pradėjome gaminti abu. Vyro tėvai prižiūrėdavo anūką, o aš padėdavau vyrui. Pradžioje mažiau, tik šveisdavau, vėliau teko pačiai mokytis ir gręžti, ir pjauti, ir viso kito“, – šypsojosi Indrė.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką studijuojanti Indrė daug domisi vaikų ugdymu. Medinius Montesori bokštelius atrado pati. „Aš visą dieną leisdavau namuose, reikėdavo ir namus susitvarkyti, ir valgyti padaryti, o sūnus buvo tokio amžiaus, kad visada norėdavo ant rankų, visur lipdavo, teko ieškoti išeities, kad jam būtų įdomu leisti laiką su manimi virtuvėje, padėti šeimininkauti, nusiplauti rankas, stebėti, kas vyksta lauke pro langą, ir pan. Tas bokštelis buvo geras pagalbininkas“, – pasakojo pašnekovė.

Pirmi šeimos medžio gaminiai tobulėjo, netrukus pradėjo juos dažyti, siūlyti įvairių spalvų. Tokia buvo pradžia.

Pasiūlą diktuoja ir klientai

Įsigijusi nuosavą būstą, šeima ėmė įrenginėti sūnui kambarį, reikėjo lovytės. Indrė ėmė svarstyti, kad norėtų išskirtinės, rankų darbo. Dainius kibo į darbą ir įgyvendino žmonos idėją. Ji apie šią sėkmę vėl paskelbė socialiniuose tinkluose visai nemąstydama, kad galėtų lovas gaminti pagal užsakymus. Bet greitai sulaukė krūvos žinučių ir prašymų tokias pat padaryti kitiems.

„Ilgai svarstėme, nes neturėjome transporto, su kuo būtų galima jas pristatyti.

Pirmas lovytes vežėme prisirišę ant mašinos stogo, kol įsigijome autobusėlį. Viskas taip pamažu, organiškai augo, plėtėsi“, – apie savo šeimos verslą pasakojo I. Kurklietė.

Idėjų ir visų sumanymų Indrė ieško internete.

Pati sugalvojo lovytės sūnui modelį, o paskui patys klientai ėmė pageidauti tam tikrų detalių, vieniems reikėjo aukštesnės tvorelės, kitiems – kitoniško stogelio, treti pageidavo kamino ant jo, tad kiekviena lovytė išėjo vis kitokia.

Lovas jie daro iš pušies, eglės, dažo natūraliais vandens pagrindo dažais.

Netrukus pora ėmė siūlyti ir kitokius medžio gaminius.

Plačiau skaitykite vasario 23 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF