Žiema kaip visada užklumpa netikėtai. Ir ne tik kelininkus – jie nekalti, jeigu vairuotojai staiga per naktį privertus sniego važiuoja taip, lyg jo dar nebūtų, o nutikus nelaimei kaltina kelininkus.
Kaip sako ralio lenktynininkas Justas Simaška, bijoti vairuoti žiemos keliais nereikia, reikia tik įvertinti kelio būklę ir savo galimybes. Galbūt daugelis sakys, kad tai visiems žinomos tiesos, bet jas pasikartoti reikia kiekvienam.
Pirmiausia reikia įvertinti kelio dangą. Jeigu ji po nakties padengta sniego ir pripustyta, vertinti nėra ko – viskas aišku. Tačiau neretai kelio danga atrodo švari, tačiau kelios aplinkybės turėtų priversti suklusti ir būti atsargiam, nes gali būti slidu.
Slidžiam keliui susidaryti reikia dviejų ingredientų – šalčio ir kritulių. Jeigu oro temperatūra yra apie nulį arba žemiau, o lauke drėgna, reikia būti atsargiam. Užtenka net tiršto rūko, kad ant kelio susidarytų drėgmė, kuri virsta ledu.
Tai vienas pavojingiausių dalykų – taip vadinamas juodasis ledas. Slidžią kelio dangą galima atpažinti iš blizgančio paviršiaus. Šaltais rytais, netgi jeigu atrodo ne itin šlapia, ypač atsargiai reikia elgtis ant tiltų ir viadukų, kurie užšąla pirmiausia.
Leidžiantis į ilgesnę kelionę patartina susiradus tuščią kelio atkarpą pabandyti staigiau pastabdyti – taip bent preliminariai suprasite, kiek geras yra sukibimas.
„Prisiminkite, kuo didesniu greičiu važiuojate, tuo sunkiau kontroliuoti automobilį jam ėmus slysti. Dėl to geriau važiuoti lėčiau, ypač prieš posūkius ar sankryžas,“ – sako J. Simaška.
Automobilis slysti pradeda dėl kelių priežasčių: per didelio greičio, staigaus stabdymo arba staigaus akseleravimo. Todėl visais atvejais patartina nedaryti staigių judesių ir su automobiliu elgtis kaip galima švelniau.
Vairuojant naują ar apynaujį gerai sukomplektuotą šiuolaikišką automobilį, specialistai pataria pasitikėti elektronikos sistemomis. Aišku, įsivertinant greitį – važiuojant per greitai nepadės jokia elektronika. Tačiau sudėtingos situacijos atveju šiuolaikinio automobilio vairuotojui patariama tiesiog stabdyti ir vairuoti – visa kita padarys elektronika.
Tačiau mūsų šalies keliais važinėjančių automobilių vidutinis amžius yra daugiau nei 15 metų, o tokiuose automobiliuose elektronikos arba nėra visai, arba ji toli gražu nėra tobula. Dėl to žmogaus įtaka čia lemiama. Dažniausiai posūkyje ar atliekant manevrą ima slysti galinė automobilio dalis.
„Tokiu atveju reikia žinoti tris pagrindines taisykles – nespausti staigiai stabdžio, sukti vairą automobilio slydimo kryptimi taip, kad ratai būtų nukreipti ten, kur Jums reikia važiuoti ir neišsigąsti, nepasukti vairo per daug ir per stipriai,“ – sako J. Simaška.
Jeigu pradėjote slysti, staigus stabdymas greičiausiai privers automobilį apsisukti.
Automobiliui mažinant slydimo kampą reikia ir vairą atsukinėti atgal taip, kad ratai visą laiką būtų nukreipti važiavimo kryptimi. Jeigu automobilio galas metasi į kitą pusę, vairą atitinkamai sukinėti visą laiką stengiantis ratus nukreipti ten, kur jūs važiuojate.
„Tačiau svarbiausia – kad automobilis būtų tvarkingas, su tvarkingomis žieminėmis padangomis. Ir žinoma, visa ko pradžia, ypač žiemą, yra greitis. Jeigu važiuojate per greitai, nepadės nei išmani elektronika, nei labiausiai patyręs vairuotojas,“ – sako Justas Simaška.
MB STORM Media LT inf.
Nelenktynininkas | 2023-11-24
|
Vakar vakare, iš žiedo norėjau pasukti į Mažylio gatvę. Teko sustoti ir praleisti iš priekio atvažiuojančius. .Būčiau neprasilenkęs. Dar net normalios pūgos nebuvo. Atstatykite, kaip buvo. Tą kuris „projektavo“. sodinti į kalėjimą reikia.