Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 procentai suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Medžiagų poveikis – individualiai stiprus
Gydytojos psichiatrės dr. Aistės Leleikienės teigimu, psichiką veikiančių medžiagų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, todėl įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai, tačiau visos narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyviosios medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą.
Martyno Ambrazo nuotrauka
„Psichiką veikiančios medžiagos trikdo neuronų perduodamą informaciją. Neuromediatoriai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimas, miegas, širdies ritmas, nerimas, skausmas, taip pat yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir dėmesio sutelkimą. Geriausiai atpažįstami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrinė nervų sistema nebegauna psichiką veikiančių medžiagų, stinga reikiamo kiekio mediatorių, dėl to pradedami jausti abstinencijos simptomai, atsiranda psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo“, – kalbėjo ekspertė.
Narkotikai tapo netinkamu būdu įtampai mažinti
Šiaurės Lietuvoje užaugusi 29-erių Kotryna pasakoja, kad marihuaną vartojo būdama 22-ejų.
„Turėjau gerai apmokamą darbą, studijavau viename iš geriausiai vertinamų šalies universitetų, lankiau paskaitas, seminarus ir rašiau baigiamąjį darbą. Buvau ir vis dar esu perfekcionistė, todėl padaryti „bet kaip“ – negalėjau sau leisti, – pasakojo ji. – Miegodavau po kelias valandas per parą, mažai valgydavau, gyvenau nuolatinėje įtampoje ir bėgime. Visame šiame chaose siekiau pabėgti nuo visų mane supančių atsakomybių ir pritapti naujų draugų kompanijose – tai tapo pagrindine priežastimi, kodėl pabandžiau marihuaną.“
Prisimindama pusmetį besitęsusį sunkų laikotarpį mergina sako, kad narkotikai buvo jos aplinkos dalis: „Tuomet turėjau vieną draugų kompaniją, kurios kiekvienas susitikimas neapsieidavo be psichotropinių medžiagų. Netrukus supratau, kad tokio laisvalaikio aš nenoriu, nes tai gadina mano sveikatą ir gyvenimo kokybę.“
Laikotarpį prisimena su šiurpuliu
Paklausta, ar priklausomybė nuo narkotinių medžiagų atsiranda jau po pirmojo karto, RPLC specialistė atsako, jog su tam tikromis medžiagomis, pavyzdžiui, heroinu, taip gali būti.
„Priklausomybę išduoda išliekantis noras vėl vartoti medžiagą, didėjantis medžiagos vartojimo intensyvumas, didėjančios dozės ir didžiulė emocijų kaita bei jų nepastovumas“, – pažymėjo A. Leleikienė.
„Negalėčiau sakyti, jog buvau priklausoma, tačiau negalėčiau to ir paneigti. Maždaug pusmetį nereguliariai rūkiau marihuaną porąkart per savaitę, dažniausiai savaitgaliais. Grįždama mintimis į tuos laikus, prisimenu juos su šiurpuliu. Paskutinis studijų pusmetis buvo itin sunkus, reikėjo priimti daugybę skirtingų ir svarbių sprendimų, kurie nuvedė mane iki čia, kur esu šiandien. Be galo džiaugiuosi, kad pasakiau sau „gana“ – griežtai atsisakiau bet kokių psichotropinių medžiagų vartojimo, rūkymo, alkoholio, pakeičiau savo draugų ratą, susikoncentravau į asmeninius tikslus, karjerą, svajonių siekimą“, – atvirai savo asmenine patirtimi dalijosi Kotryna.
Neieškantys pagalbos atsiriboja
Psichiatrė dr. A. Leleikienė įsitikinusi, jog narkotinių medžiagų vartojimo padariniai gali būti įvairūs, apimantys fizinę ir emocinę sveikatą, darbinę veiklą, socialinį funkcionavimą.
„Dažnai priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų asmenys atsiriboja nuo aplinkinių, nustoja domėtis įprastine veikla, sutrinka jų miegas, atsiranda santykių šeimoje problemų, finansinių sunkumų. Priklausomiems asmenims neretai pasireiškia depresinė simptomatika, nuovargis, valgymo sutrikimai“, – aiškino specialistė.
Ji pabrėžė, kad priklausomybė yra išgydoma. Svarbu suprasti, kad kelias to link yra ilgas, tačiau viskas yra įveikiama, kai norintis išgyti žmogus to tikrai nori ir yra užsispyręs.
Daugiau aktualios ir patikimos informacijos apie priklausomybes, profesionalios pagalbos galimybes šalyje ir kitus aktualius klausimus galite rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje https://pagalbasau.lt. Norint gauti emocinės ir psichologinės pagalbos patariama kreiptis į Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialus, emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar susirašinėjimu internetu). Taip pat visą parą veikia nemokama pagalba telefonu: jaunimui – Jaunimo linija (8 800 28 888), suaugusiems – Vilties linija (116 123). Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.
Užs. Nr.1217
